Sukčius gainiojasi ir privatūs sekliai. Dienraštis „Lietuvos rytas“ Nr. 96 (5559)

Nuo suaktyvėjusių aferistų nukentėję žmonės ne visada sulaukia pagalbos iš skurdžiai besiverčiančių pareigūnų, todėl apgavikų ar skolininkų vis dažniau imasi ieškoti samdydami detektyvus.

Privačių seklių paslaugų griebiasi ne tik apgavikų aukos, bet ir verslininkai, bandydami apsisaugoti nuo nesąžiningų konkurentų. „Žmonės prašo, kad patikrintume jų įmonės patalpas, pasitarimų kambarius, ar ten nėra įrengta klausymosi įrangos“, – kalbėjo bendrovės Privačių detektyvų biuro direktorius Olegas Rimanas.

Aptiko buitinį prietaisą 

Neseniai vienoje sostinės bendrovėje sekliai aptiko buitinio lygio klausymosi prietaisą. Jis informaciją perduoda radijo bangomis 50 metrų atstumu. Taigi kažkas turėjo galimybę būdamas netoliese klausytis pokalbių bendrovėje. Siųstuvas verslininko kabinete buvo pritvirtintas lipnia juosta už daiktų spintos prie sienos, o mikrofonas paslėptas lentynoje tarp knygų ir nukreiptas į kambario vidų. Pastaruoju metu net kraustydamiesi į naujus biurus verslininkai prašo įrengti patalpas taip, kad informacija negalėtų nutekėti jokiais kanalais.

Bet toli gražu ne visi žmonės būna budrūs. Daugelis jų užkimba ant sukčių, ypač suaktyvėjusių sunkmečiu, meškerės. Tai rodo ir padidėjęs klientų srautas pas privačius detektyvus. „Į mus vienas po kito kreipėsi dviejų bendrovių vadovai, kurie nukentėjo nuo apgavikų. Schema – labai paprasta. Buvo nupirkta jokios veiklos nevykdanti įmonė, pakeistas jos pavadinimas į „Statybų vadovai“. Šios darbuotojas tiesiog užvertė bendroves siūlymais, jog dideliais kiekiais superka statybines medžiagas, langus, duris. Daugelis susigundžiusių pelnu bendrovių prekes tariamam pirkėjui patikėjo su visai nedideliu avansu arba visai be jo. Kai kurių įmonių atstovai patys tas prekes atvežė sukčiams į Vilnių ir iškrovė jų garaže T.Kosciuškos gatvėje“, – pasakojo O.Rimanas. Surastos net devynios bendrovės, kurios nukentėjo nuo šių apgavikų. Joms padaryti nuostoliai siekia 300 tūkst. litų. Paaiškėjo, kad apsišaukėlių įmonei vadovavęs akcininkas – ne kartą teistas pilietis. Jis pasamdė jauną vaikiną, jį paskyrė direktoriumi, kuris pasirašinėjo dokumentus, siuntinėjo pasiūlymus, o apgaule gautų prekių net nematydavo, jas pasiimdavo pats aferos organizatorius. Minėtos įmonės akcininko ir pėdos seniai ataušusios, jo vardu nėra registruota jokio turto. Jis pardavė prekes ir dingo.

Nuo sukčių nukentėjusios įmonės „Eurorega“ direktorė Lina Balandienė prisiminė, kad atvykęs bendrovės „Statybų vadovai“ atstovas nesiderėjo dėl kainos, nors įmonės parduodami langai yra gana brangūs, pasirašė visas sutartis. Iš pradžių vadovai svarstė, ar langus atiduoti be avanso. Galiausiai nusprendė surizikuoti, nes įmonė turėjo daug užsakymų ir visi pirkėjai iki tol atsiskaitydavo. „Patyrėme 70 tūkstančių litų nuostolį. Nesitikime, kad atgausime pinigus, tačiau bent viliamės, jog tas žmogus bus nubaustas“, – kalbėjo L.Balandienė. Beje, „Euroregos“ langai atsirado. Jie sumontuoti viename Druskininkų daugiabutyje. „Buvome nuvažiavę pažiūrėti – gražiai atrodo. Žmonės, matyt, patenkinti, nes už gerus langus sumokėjo mažiau“, – šyptelėjo L.Balandienė.

Iš pradžių leidžia uždirbti

Privačiai dirbančius detektyvus neretai stebina kai kurių apgavikų aukų patiklumas. Antai nemažai gyventojų buvo susigundę tuo, kad per trumpą laiką užsidirbs 100 procentų investuotos sumos į butus užsienyje. „Žmonės įkeitė butus, sklypus. Atidavė sukčiams pinigus negavę jokių turto dokumentų ar kitų garantijų ir laukė pelno. Taip ir nesulaukė. Sukčiai iš tikrųjų leidžia uždirbti vienam kitam savo klientui, bet dėl to nepatiria nuostolių, nes žino, kad šie atsives dar dešimt norinčių užsidirbti draugų“, – aferos schemą atskleidė O.Rimanas. Su nosimi buvo palikti ir du vilniečiai, tikėjęsi palyginti nebrangiai nusipirkti mašinas iš JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų. Už naujus automobilius buvo pervestas solidus avansas. „Tos įmonės atstovai iš tiesų prekiavo automobiliais. Tačiau sunkmetis juos paskatino sukčiauti. Dėl akių vieną kitą mašiną dar atvežė, bet kiti klientai, jau sumokėję pinigus, automobilių taip ir nesulaukė“, – pasakojo detektyvas.

* * *

* Vien detektyvų paslaugas teikiančių bendrovių visoje šalyje – mažiau kaip dešimt. Didžioji dalis jų biurų yra Vilniuje.

* Įmonių, kurių viena veiklos sričių – detektyvų paslaugos, Lietuvoje yra apie 20. Daugiausia jų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

* Privačias detektyvų paslaugas skelbiasi siūlantys ir įvairūs asmenys interneto skelbimų portaluose. Detektyvai siūlo dingusių žmonių ir turto, besislapstančių skolininkų paieškos paslaugas, renka duomenis dėl santuokinės neištikimybės, tikrina pretendentų į bendrą santuokinį gyvenimą patikimumą, įmonės darbuotojų patikimumą, nesąžiningą konkurenciją. Detektyvai taip pat renka informaciją pagal civilines, baudžiamąsias ar administracines bylas.

* Detektyvų biuruose dažniausiai dirba buvę policijos pareigūnai, tyrėjai, prokurorai, kitų sričių teisininkai.