Privatūs detektyvai: mes nieko nesekame, mes tik renkame informaciją. Portalas „Alfa.lt“

Daugiausia klientų kreipiasi dėl verslo saugumo

Privačių detektyvų paslaugos Lietuvoje gana išpopuliarėjusios. Tiesa, vis dar daugelis tai supranta kaip kokį šnipinėjimą pro rakto skylutę. Pasak O. Rimano, tokia nuomonė – klaidinga. „Mes tokio net žodžio „sekti“ nevartojame. Detektyvai ne seka, o renka informaciją“, – teigė detektyvas.

Daugelis įsivaizduoja, kad į detektyvus dažniausia kreipiasi žmonės, norėdami įsitikinti, ar gyvenimo partneris yra ištikimas. Bet O. Rimano teigimu, tai tikrai nėra gausiausioji klientų grupė. „Padedame tokiems klientams, bet tik padedame surinkti neištikimybės įrodymus, kurie dažniausiai būna netiesioginiai. Tikrai nešnipinėjame to žmogaus. Bet įrodymu teisme gali būti ir kitokie dalykai. Pavyzdžiui, vyras pasako žmonai, kad išvyksta į komandiruotę Klaipėdoje. O mes nufotografuojame jo automobilį, tuo metu vidury nakties stovintį kokiame nors Vilniaus mikrorajone, kur tas žmogus negyvena“, – pasakojo detektyvas.

Pasak jo, yra tam tikras vakuumas, kai susidariusioje situacijoje negali padėti nei policija, nei advokatai. Tada žmonės kreipiasi į detektyvus. Pavyzdžiui, ir dėl tos pačios neištikimybės. Policija į tokius reikalus nesikiša, advokatas irgi tik dokumentus teismui surašo, bet jis įrodymų nerinks. Tas pats pasakytina apie kitą paslaugą, dėl kurios kreipiamasi bene dažniausiai: dėl verslo saugumo. Detektyvai ne tik tikrina patalpas, jei savininkai baiminasi, kad gali būti pasiklausoma, jie ir konsultuoja, kaip iki minimumo sumažinti tokių pasiklausymų riziką, tikrina, kiek patikimi galimi verslo partneriai, pataria, kaip apsisaugoti nuo komercinio šnipinėjimo.

Pasigenda rimtesnio požiūrio

Internete privatūs detektyvai netgi skelbiasi galintys atlikti narkotikų arba tėvystės testus. Esą jie tai atlieka asmeniui nežinant ir paslaugą užsakęs gyvenimo partneris ar, pavyzdžiui, atžalą įtarę vartojant narkotikus tėvai neįžeis žmogaus viešai pareiškę savo įtarimus. Tačiau O. Rimano teigimu, jų biuras tokių paslaugų nesiūlo, nes tai jau būtų veržimasis į privatumą. „Tiesa, mes tikriname narkotikų vartojimo tikimybę. Bet tai nėra ekspertizė. Izraelyje buvo išrastas toks testas, kai nuo kokio nors žmogaus rankose laikyto daikto nuimamos mikrodalelės, ir jos patikrinamos dėl narkotikų“, – Alfa.lt sakė detektyvas. Tačiau jis pabrėžė, kad jei testas parodys narkotikų pėdsakus, dar nebūtinai turi reikšti, kad žmogus juos vartoja. Ant pirštų narkotikų pėdsakai gali atsirasti, pavyzdžiui, parduotuvėje paėmus už prekių vežimėlio rankenos. Todėl klientai visuomet įspėjami, kad teigiamas testo rezultatas tik rodo, kad yra padidinta tikimybė, kad asmuo piktnaudžiauja kvaišalais, bet jokiu būdu ne teigimas, kad taip ir yra.

O. Rimanas teigia pasigendantis rimtesnio visuomenės požiūrio į detektyvų darbą. Pasak jo, yra tokių paslaugų, kurios reikalauja daug pastangų ir kruopštumo: pavyzdžiui, surasti prieš daug metų dingusį giminaitį ar nustatyti genealoginį medį.

Jis prisiminė atvejį, kai vaikai ieškojo prieš du ar tris dešimtmečius jų atsisakiusios motinos. Beje, tokių prašymų pasitaiko nuolat. „Vaikai nori bent pamatyti savo tikruosius tėvus. Ir tą moterį suradome, ji prie Kauno kaime gyveno. Bet iš patirties turiu pasakyti, kad dažniausiai vaikų laukia nusivylimas. Tą kartą irgi buvo ne kitaip. Vaikai buvo nuvykę motinos aplankyti, bet moteris buvo itin mėgstanti stikliuką, su ja nelabai ir susikalbėti pavyko“, – sakė detektyvas.

Kitiems klientams O. Rimano biuras po ilgai trukusių paieškų net JAV surado juos apgavusius sukčius.

Beje, atlikdami tokius užsakymus detektyvai nevengia bendradarbiauti su teisėsauga. Itin O. Rimanui įsiminė istorija, kai į juos kreipėsi vienos įmonės apgauti klientai. Be pėdsakų išgaravusios įmonės ieškoję detektyvai netrukus nustatė jos ryšius su kitomis panašiomis apgavikų valdomomis įmonėmis. Tyrimas truko ištisus metus. Baigę tyrimą detektyvai savo rankose jau turėjo devynias tokias įmones ir visus įrodymus. Visą šią medžiagą jie perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuris dėl jų veiklos iškėlė baudžiamąją bylą.

Slidi riba

Kaip jau minėta, detektyvams pagalius į ratus kiša tai, kad jų veikla nėra aiškiai teisiškai reglamentuota. Įstatymo projektas, tiesa, yra, bet jis kol kas nejudamai įstrigęs Seime. O. Rimanas Alfa.lt sakė pats dalyvavęs darbo grupėje, kuri rengė įstatymo projektą, tačiau nesąs juo patenkintas. „Pernelyg paviršutiniškai į tą rengimą buvo pažiūrėta. Be to, jame pilna visokiausių draudimų ir reikalavimų, ką detektyvai privalo daryti ir kas jiems draudžiama. Tuo tarpu teisės pamirštos“, – sakė O. Rimanas.

O kol kas detektyvai remiasi kitais įstatymais. Statistikos departamento sudarytame galimų profesijų (užsiėmimų) sąraše detektyvai yra įvardyti, taigi dirbti jiems leidžiama. Pasak O. Rimano, darbe jie vadovaujasi Asmens duomenų apsaugos, Visuomenės informavimo priemonių, kitais įstatymais. Remiamasi ir kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, kur irgi nėra privačių detektyvų veiklą reglamentuojančio įstatymo, išduodami specialūs leidimai atlikti žurnalistinius tyrimus. Tokiais leidimais naudojasi ne tik žurnalistai, bet ir detektyvai. Lietuvoje atskirais atvejais galima gauti Asmens duomenų apsaugos inspekcijos išduodamus leidimus atlikti tam tikrus tyrimus. Tačiau, pasak O. Rimano, tokie leidimai išduodami labai retai, dažniausia tuomet, kai kalbama apie skolų išieškojimą. „Šiaip jau dirbama pagal principą: kas neuždrausta, tas leidžiama. Tik kartais reikia itin laviruoti, nes ta riba tarp „leidžiama“ ir „draudžiama yra labai slidi“, – sakė O. Rimanas.

Lina Vyšniauskienė