skip to Main Content
Meniu

Privatus detektyvas papasakojo, kaip sekami politikai. Portalas „Lrytas.lt“

„Politika – purvinas reikalas, o jei tikslas labai svarbus – galima ir milijoną kupiūrų pažymėti. Kai atliekama kriminalinė žvalgyba ir procesiniai veiksmai, gali į tai būti įtraukti bankų, saugos tarnybų darbuotojai“, – pokalbio pradžioje atsiduso buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, o dabar jau ne vienerius metus privataus detektyvo veikla besiverčiantis Olegas Rimanas. Nors jis ir seka spaudoje Liberalų partiją į krizę klampinančius įvykius, apie specialiųjų tarnybų darbo užkulisius kalbėjo nenoriai.

Automatais ginkluotų pareigūnų pasirodymas prie buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio namų ir žinia apie jo bute rastą įspūdingą sumą – daugiau nei 106 tūkst. eurų bei koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio sulaikymas priminė veiksmo filmą.

Akivaizdu, kad tokiai operacijai teisėsauga turėjo labai rimtai pasiruošti. Žinia, kad banknotai galimai buvo pažymėti, sukėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų. Kur ir kaip buvo sužymėti pinigai? Kaip jie pateko į politiko butą? Ar yra šioje istorijoje daugiau svarbų vaidmenį atlikusių veikėjų? – tai tik keli klausimai, į kuriuos šiuo metu ieškoma atsakymų.

– Ar jūsų darbo praktikoje būta atvejų, kai jūsų paslaugų reikėjo politikams ar asmenims, susijusiems su politika, kurie norėjo surinkti tam tikros informacijos ar jautė, kad patys yra sekami, apie juos renkama informacija?

– Privatūs detektyvai privalo laikytis įstatymų ir negali būti teisėsaugos konkurentai. Būna atvejų, kai klientai kreipiasi dėl komercinio šnipinėjimo ar panašių situacijų, tuomet aptariama paslaugų teikimo galimybė.

– Kokių paslaugų pageidauja tokie klientai?

– Dabartinis privačių detektyvų veiklą reglamentuojantis įstatymas numato galimybę apsisaugoti nuo neteisėto pasiklausymo ir panašių atvejų. Ar pasiklausymas vykdomas teisėtai, ar ne, tai ne mums spręsti, bet jei aptinkame pasiklausymo įrangą, privalome kuo greičiau pranešti prokuratūrai. Jei tai bus teisėsaugos priemonės, tai jos bent jau nedings.

Itin dažnai į mus kreipiasi asmenys dėl konsultacijų, patalpų patikrinimo, ar jose nėra pasiklausymo priemonių. Mūsų klientai, nesvarbu, ar jie politikai, ar ne, kartais nori apsidrausti su kuo nors kalbėdamiesi ir pageidauja pokalbį įrašyti. Jų pačių reikalas, ar bus informuota antroji pokalbio pusė, tiesa, dažnai mėgstama nutylėti, kad turimas įjungtas diktofonas.

– Daug diskutuojama apie politiko bute rastus galimai teisėsaugos prieš tai pažymėtus pinigus. Kaip tai daroma?

– Gali būti paprasčiausiai surašomi kupiūrų numeriai, galima pinigus pažymėti specialiu techniniu būdu – nematomais dažais. Įmanomas ir toks atvejis, kad koks nors nedidelis ženklas paliktas tik ant kelių kupiūrų. Iš tiesų klasikinis būdas yra kupiūrų numerių surašymas – teisme tai būtų labai svarus įrodymas, kad būtent šios kupiūros buvo kam nors įteiktos ar kažkas kyšį paėmė.

– Kalbame apie daugiau nei 100 tūkst. eurų. Jei, tarkime, kupiūros buvo po 100 eurų, tai sudarė daugiau nei 1000 banknotų. Manote, kad kažkas sėdėjo ir surašinėjo?

– Matote, viskas priklauso nuo tikslo. Prieš metus policijos pareigūnai, ieškodami paslėptų narkotikų, porą tonų anglies perrinko rankomis. Jei tikslas labai svarbus, galima ir milijoną kupiūrų pažymėti.

Kai atliekama kriminalinė žvalgyba ir procesiniai veiksmai, į tai gali būti įtraukti bankų, saugos tarnybų darbuotojai.

– Galimai gauto kyšio skandalas neabejotinai turės įtakos ir būsimų rinkimų rezultatams. Kaip manote, kiek ilgai buvo ruoštasi tokio dydžio operacijai?

– Kuo aukštesnes pareigas užima asmenys, su kuriais vieni ar kiti veiksmai susiję, tuo rimčiau ir ilgiau tam reikia ruoštis. Jei tokioje situacijoje prašausi pro šalį, galima gauti per galvą. Veikiausiai tam buvo ruoštasi ne vieną mėnesį.

– Kai kalbame apie tokio dydžio operaciją, kaip manote, kiek žmonių galėjo apie ją žinoti?

– Man teko dirbti kriminalinėje policijoje, tai vadovavomės principu, kad kuo mažesnis žmonių ratas turi žinoti detales ir jokio rezultatų afišavimo bent iki teismo. Dabar taisyklės pasikeitusios. Gal žinojo ir tie, kuriems reikėjo iš karto po šios istorijos pasireklamuoti?

Gal kažkam iš karto reikėjo sužlugdyti žmogaus karjerą? Juk Lietuvoje paskutinį žodį turi tarti teismas, egzistuoja ir nekaltumo prezumpcija. Viešumoje buvo pasirodžiusios prielaidos, kad visame šitame skandale dalyvavo ir politiko kolegos, kurie padėjo.

Teisėsaugai tik lengvėja darbas, jei dalyvauja žmonės iš tos pačios aplinkos. Kai kalbame apie tokias situacijas – negali būti visoms vienos standarto, kiekviena jų išskirtinė.

– Minėjote, kad anksčiau apie panašius tyrimus būdavo mažiau informacijos viešinama. Kaip manote, ar tokia nuostata duodavo daugiau naudos nei dabar, kai visuomenei pateikiama daugiau žinių apie tyrimą?

– Kai kalbame apie kriminalinę policiją ar kitas specialiąsias tarnybas, kurios užsiima kriminaline žvalgyba, geriau, kai dirbama be viešinimo ir papildomo trukdymo. Taip, viešinimas tarsi padeda skaidrumui, bet juk dirba advokatai ir teismai, tai minėtas skaidrumas turėtų atsirasti ten, o ne viešojoje erdvėje.

Aš, kaip paprastas skaitytojas, lauksiu teismo verdikto, o ne spėliosiu, kaip čia atsitiko, kad politikas, kuris visada buvo šventas, dabar tapo kitoks.

– Pinigai kol kas rasti tik pas vieną politiką, bet tai juk nereiškia, kad jų negali po savaitės atsirasti kito politiko namuose ar partijos štabe? Ar gali būti, kad dabar stebimas skandalas ir jo herojai tėra ledkalnio viršūnė?

– Kaip paprastas jūsų skaitytojas ir buvęs kriminalinės policijos pareigūnas atsakysiu taip: politika yra labai nešvarus dalykas ir niekada nenorėčiau ten eiti.

Daugiau skaitykite: čia

Indrė VAINALAVIČIŪTĖ

 

Back To Top