Dingusiųjų pasaulis – tarp gyvybės ir mirties. Straipsnis laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 5

Vytenis Miškinis
Galvodami apie privačius detektyvus dažniausiai įsivaizduojame asmenį su ilgu paltu, skrybėle ir pypke dantyse. Tokį vaizdą susikūrėme iš Holivudo filmų ir pasakojimų apie Šerloką Holmsą, tačiau realybė yra kiek kitokia.

Lina Vyšniauskienė
Jau daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvoje veikia privačių detektyvų biurai. Tačiau per tiek laiko taip ir nesugebėta priimti privačių detektyvų veiklą reguliuojančio įstatymo. Vieno iš tokių biurų vadovas, buvęs kriminalinės policijos komisaras, Olegas Rimanas teigia, kad lietuviškieji detektyvai dirba pagal principą: „Kas neuždrausta, tas leista.“ 

LRT radijo laida „Ryto garsai“
Privataus detektyvo darbas yra ne romantiškas, kaip galima įsivaizduoti, prisižiūrėjus filmų, o kruopštus ir juodas. Taip tvirtina privačių detektyvų biurui vadovaujantis Olegas Rimanas. Jo teigimu, šiame darbe prireikia visokių žinių, o ir klausimų tenka spręsti visokių, taip pat – dėl sutuoktinių neištikimybės.

Pirmas apsilankymas. Gražus kvartalas Vilniaus centre. Tvoros, sodai, namai. Erdvus ir plokščias. Ieškom iškabos Detektyvų biuras, bet aplink nė vieno praeivio, kurio galima būtų paklausti.