Privačių detektyvų biuras „Ekskomisaras“, EB informacinis leidinys

Žmonių yra jau tokia prigimtis, kad smalsu žinoti kuo daugiau paslapčių. Bet ši savybė dažnai ir lieka paslėpta kažkur žmogaus viduje. Egzistuoja tokios veiklos sritys, kuriose dalyvaudamas žmogus kasdien susiduria su aibe paslapčių – verslo, pavienio žmogaus, jų grupių, tam tikros veiklos ir kt. Vieni nori ką nors sužinoti, kiti siekia apsisaugoti nuo tokio sužinojimo, treti nori surasti, dar kiti – kad nesurastų. O tie žmones, kurie sukasi paslapčių ir skirtingų nepanašių viena į kitą istorijų sūkuryje – privatūs detektyvai, garsių Pinkertono ir Vidoko pasekėjai.

Pirmoji privati detektyvų agentūra Amerikoje

Allanas Natas Pinkertonas pirmasis JAV net 1850 m. įsteigė privačią detektyvinę agentūrą. Tada dar šalyje nebuvo susiformavusi policinė sistema ir iš karto atsirado nemažai tų, kurie nuėjo jo pėdomis. Tiesa, tai nebuvo tikra prasme detektyvai, tai buvo samdiniai, kurie atliko ir apsaugą, ir tyrimus. Pinkertonas kompanijos emblema pasirinko plačiai atmerktą akį, o devizu tapo žodžiai „Mes niekada nemiegame“.

Garsiausieji Pinkertono detektyvų pasiekimai: 1861 m. dėl jų veiklos neįvykęs pasikėsinimas į JAV prezidentą Abraomą Linkolną, 700 000 dolerių vagystės iš geležinkelio kompanijos „Adams Express“ organizatorių areštas. JAV patinka viskas, kas yra grandioziška, todėl privačių detektyvų veikla peraugo į stambų biznį, pradėjo kurtis detektyvų asociacijos, korporacijos ir panašiai. Pavyzdžiui, korporacijoje „Tarptautinė Bernso detektyvinė agentūra“ dirba apie 15000 kvalifikuotų darbuotojų, ji turi daugiau nei 50 stambių filialų visame pasaulyje. Po Pinkertono mirties 1884 m. jo sūnūs tęsė tėvo veiklą, ir dabar „Pinkertono nacionalinė seklių agentūra“ yra viena iš stambiausių šios srities kompanijų pasaulyje.

Pirmoji privačių detektyvų kompanija

Eženas Fransua Vidokas dar 17 metų prieš Pinkertoną 1833 m. Paryžiuje atidarė savo „Seklių biurą“, kuris laikomas pirma istorijoje tikra privačia detektyvų kompanija. Tai jis padarė po išėjimo iš darbo policijoje. Pagal jį, daug klientų nesikreipia į policiją nenorėdami viešumo, netiki policijos tyrimo rezultatais dėl bylų gausos ir menkos materialinės teisėsaugos bazės bei blogos skatinimo sistemos. Privačiame Biure jis galėjo garantuoti,  kad darbas bus atliktas iki galo.

Labai įdomi yra jo gyvenimo istorija. Pradžioje kuo tik jis nedirbo, bet būdamas 35 metų už karininko sumušimą pateko į kalėjimą. Trys kartus bėgo iš įkalinimo vietų. 10 metų po paskutinio pabėgimo gyveno Paryžiuje, faktiškai nelegaliai. Bet galu gale pats atvyko į policiją ir pasisiūlė vietoje įkalinimo būti panaudotas, nes turi ilgametę kriminalinę patirtį, kovai su nusikalstamumu, kuris tuo metu užtvindė Paryžių. Valdžia priėmė jo pasiūlymą. Tai grietai davė vaisių. Taip ir buvo 1810 m. įkurta šalies kriminalinė policija „Surete“ (išvertus „Saugumas“), kuriai Vidokas vadovavo daugiau kaip 20 metų.

Privatūs detektyvai Lietuvoje

Garsaus Vidoko seklių biuras buvo įkurtas prieš 180 metų Paryžiuje, Allano Pinkertono privačių detektyvų agentūra – prieš 160 metų Amerikoje, o Vilniuje 2007 m. sausio 12 d. pradėjo veikti lietuviškas Privačių detektyvų biuras. Veikla prasidėjo viename mažame kambariuke Čiurlionio gatvėje, apsiginklavus parkeriu, popieriumi, kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu.

„Labai padėjo patirtis, įgyta ilgus metus atidirbus kriminalinėje policijoje, po to – Ekskomisarų biure, didelis noras daryti savo darbą gerai ir pasitenkinimas tokio darbo rezultatais“, – teigė Privačių detektyvų biuro direktorius Olegas Rimanas.

Detektyvas pasakojo, kad vienas iš pirmųjų klientų buvo žinomas Lietuvos rašytojas. Gerai nepagalvojęs, jis įteikė vienintelį savo ilgo darbo rezultato egzempliorių pažystamam dailininkui, kad šis sukurtų piešinius, o tas dingo kaip į vandenį. Bėgo laikas. Rašytojas beveik prarado viltį, kad ir be žadėtų piešinių, atgaus savo rašybos „kūdikį“. Tačiau jis kreipėsi į detektyvus ir po poros savaičių atgavo savo kūrinį.

Kuo toliau, to daugiau įdirbio, patirties, vizijos matymo. Nuo 2008 m. balandžio mėn. 24 d. Privačių detektyvų biuras tapo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais, nuo 2008 m. lapkričio m. 11 d. –  Latvijos detektyvų ir saugos tarnybų federacijos (LDDDF) nariais. Lietuvoje, skyrium nuo Latvijos, nėra priimtas Detektyvinės veikos įstatymas, todėl per Federaciją detektyvai turi galimybę surasti partnerių bet kurioje pasaulio šalyje. LDDDF palaiko santykius su WAD – Tarptautine detektyvų asociacija, įsteigta 1925 metais. O. Rimanas pasakojo: „Pas mus užsimezgė darbiniai ryšiai su kolegomis ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje, Rusijoje, Australijoje. Įdomu, kad tarp 150 licencijuotų privačių detektyvų Sidnėjuje viena iš nedaugelių moterų – lietuvė Audronė Puišienė, su kuria mes sėkmingai bendradarbiaujame. 1990 metais po išvykimo iš Lietuvos ji išbandė nemažai darbų, bet tapo detektyve“.

Patyrusi komanda

Privačių detektyvų biuro komandą sudaro ilgus metus kriminalinės policijos operatyvinės veiklos, organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybose, Kalėjimo departamente dirbę profesionalai, išėję iš valstybinio darbo į užtarnautą poilsį ar dėl kitų motyvų ten nebedirbantys, turintys didžiulę patirtį atskleisti pačius sunkiausius nusikaltimus, suradę ne vieną pasislėpusį pavojingą nusikaltėlį ir nustatę beviltiškai dingusių asmenų buvimo vietą. Ne kiekvienas buvęs teisėsaugininkas gali būti detektyvas. Tam reikia ypatingos patirties, kvalifikacijos, sąžiningumo, galų gale tam tikrų charakterio bruožų ir intuicijos.

„Mūsų darbuotojai mėgsta savo darbą, kūrybiškai sprendžia bet kokias užduotis, nenuleidžia rankų net ir pačioje sudėtingiausioje situacijoje“, – teigė O. Rimanas.

Ilgiausiai trukęs tyrimas

Į Privačių detektyvų biurą kreipėsi klientė su prašymu surasti prieš 20 metų kalėjime gimusią vienintelę jos seserį, kuri buvo svetimų žmonių įdukrinta. Moteris kantriai laukė, kol „dingusioji“ taps pilnametė, nes po to ne tik nuo jos įtėvių, bet ir nuo jos valios priklauso, ar jai reikia tokių atsiradusių giminystės ryšių. Daug detektyvams teko apvažiuoti vietų, aplankyti žmonių, bendrauti. Viskas veltui. Jau buvo įtarimų, kad tais sudėtingais laikais mergaitė galėjo būti net parduota į užsienį neteisėtais tikslais. Bet paieškas tęsė. Ir tik beveik po metų nusišypsojo sėkmė – rezultatas buvo pasiektas, seserys pradėjo gražiai bendrauti.

Detektyvinėje veikloje daug iššūkių

„Mes dirbame vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, mūsų veikla legali ir skaidri. Mes nesame teisėsaugos institucijų konkurentai, mes bendradarbiaujame su jomis. Mūsų tikslas – padėti žmogui ar juridiniam asmeniui sudėtingiausioje situacijoje, be abejo, išsaugant patikėtą paslaptį, padėti klientams realizuoti jų teises bei teisėtus interesus, teikti informacines-tiriamąsias paslaugas ne tik Vilniuje ir kituose šalies miestuose, bet ir už Lietuvos ribų“, – pasakojo Privačių detektyvų biuro direktorius.

Privati detektyvų veikla, be abejo, yra verslas. Bet galutiniame taške detektyvams tikrai ateina džiaugsmas, jeigu pavyko padėti klientui – ar tai surasti prieš daug metų prarastą draugą, ar nustatyti, kad artimas žmogus nevartoja narkotikų, grąžinti pinigus ar turtą, dėl kurių sugrąžinimo jau žlugo viltis, realiai garantuoti saugias verslo sąlygas ir saugų gyvenimą, gauti informacijos, kuri padėjo atskleisti įsisenėjusį nusikaltimą…

„Atėjo nauji laikai, aplink tik ir šnekama apie ekonominę krizę ir jos padarinius. Ir tai yra taip pat iššūkis mūsų veikloje – dirbti geriau, rezultatyviau, greičiau negu anksčiau, ieškoti naujų formų, priemonių, įrodyti, kad privati detektyvinė veikla yra tikrai naudinga visuomenei, valstybei, ir kas yra svarbiausia, – žmogui“, – kalbėjo O. Rimanas.