skip to Main Content
Menu

Privačių seklių darbas – kitoks nei kine. Dienraštis „Sekundė“ Nr. 16

Praėjusią savaitę Seimas pagaliau priėmė beveik ketverius metus rengtą Privačios detektyvinės veiklos įstatymą. Bet patys privatūs detektyvai jame mato nemažai spragų.
Ilgai dūlėjo stalčiuje
Nors privačių detektyvų veikla Lietuvoje nebuvo įteisinta, jie veikė gana plačiai: sekdavo neištikimybe įtariamus vyrus ir žmonas, tikrindavo verslo partnerių ir klientų patikimumą, demaskuodavo komercinę informaciją nutekinančius darbuotojus, išrinkdavo iš patalpų „blakes“ – pasiklausymo įrangą, – ieškodavo dingusių žmonių, rinkdavo informaciją apie skolininkus ir vykdydavo kitokius užsakymus.
Detektyvai savo paslaugas Lietuvoje siūlo bene dvidešimt metų, tačiau tik prieš kelerius susirūpinta, ar jie neperžengia ribų – nepažeidžia žmogaus teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugos įstatymo. Bet to, tarp jų yra abejotinos reputacijos asmenų: teistų už sunkius nusikaltimus, pašalintų iš valstybės tarnybos už kyšių ėmimą ar davimą. O ir pačių detektyvų netenkino dviprasmiška padėtis. Teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų pareigūnai jų nelaikė lygiaverčiais partneriais, nors dauguma privačių detektyvų anksčiau yra buvę jų kolegos.
2011 metų rudenį Seimo nariai sėdo rengti privačių detektyvų veiklą reglamentuojantį įstatymą. Į darbo grupę buvo pakviesti ir privačių detektyvų atstovai. Nemažai kritikos susilaukęs įstatymo projektas ilgam nugulė valdžios stalčiuose ir tik neseniai vėl buvo ištrauktas – patobulinti.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas Privačios detektyvinės veiklos įstatymui galiausiai pritarė.
Nedirbs, kas panorėjęs 
Įstatymo iniciatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas teigia, jog šis įstatymas aiškiai apibrėžia tokios veiklos sritis, detektyvams nebebus sąlygų pažeisti privataus gyvenimo neliečiamumą, užkirs kelią detektyvais dirbti prastos reputacijos asmenims.
Privačius detektyvus kontroliuos Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas. Ministerijai tai bus visiškai nauja funkcija.
„Šiuo metu privačių detektyvų, skirtingai nei valstybės institucijų, kurios vykdo bet kokią intervenciją į gyventojų privatų gyvenimą, veikla visiškai nereglamentuota, nors ji susijusi su privačių asmenų gyvenimu“, – sakė „Panevėžio balsui“ A. Anušauskas.
Kodėl gyventojai labai retai skundžiasi privačių detektyvų veiksmais, ministerija aiškina tuo, kad jie nežino, jog yra sekami, fotografuojami. Nenutuokia, kad yra pažeidžiamos jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Nuo kitų metų sausio įsigaliojus minėtam įstatymui, žmonės bus labiau apsaugoti.
Tačiau devintus metus veikiančios detektyvų paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Olegas Rimanas, dalyvavęs įstatymo projekto kūrimo darbo grupėje, sako, jog dabartinis įstatymas toli gražu nėra tobulas. „Geriau iš karto sukurti kokybišką įstatymą, negu paskui lopyti spragas. Tikrai bus nepasitenkinimo, kai bus pradėtas įgyvendinti Seimo priimtas įstatymas“, – neabejoja jis.
Negalės sėdėti ant dviejų kėdžių
Nuo šiol užsiimti privačia detektyvo veikla galės ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį teisės studijų krypties išsilavinimą turintys asmenys. Neturintieji dvejų metų darbo patirties teisėsaugos, teisėtvarkos ar žvalgybos institucijose privalės baigti privačių detektyvų mokymo programą ir gauti tai patvirtinantį pažymėjimą. Pretendentams teks išlaikyti privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą.
Privačiu detektyvu negalės būti asmuo, dirbantis teisėtvarkos, teisėsaugos, žvalgybos institucijose.
A. Anušausko aiškinimu, taip siekiama išvengti interesų konflikto. Įstatymo rengėjas prisipažino pats nežinąs tokių pavyzdžių, tačiau prisiminė, jog neseniai buvo išaiškinti du policijos pareigūnai, surinktą informaciją teikę tretiesiems asmenims, kurie galėjo būti privatūs detektyvai.
Dabar pretendentas į detektyvus turės būti nepriekaištingos reputacijos. Anot A. Anušausko, nebebus taip, kad įtariamas korupciniais nusikaltimais, už tai nuteistas, pašalintas iš tarnybos policijoje žmogus, apsisukęs ant kulno, galės uždarbiauti privačiu detektyvu. Šio darbo taip pat negalės dirbti asmenys, pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turinys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Privataus detektyvo kostiumo neapsirengs ir piktnaudžiaujantieji alkoholiu, narkotikais, toksinėmis medžiagomis.
Įstatyme numatyta dvylika paslaugų, kurias galės teikti privatūs detektyvai. Jiems bus leidžiama užsiimti dingusių asmenų paieška, tėvų, globėjų prašymu rinkti informaciją apie tai, su kuo bendrauja jų vaikai, ką jie veikia. Detektyvai galės rinkti informacija ir apie neveiksnius asmenis jų globėjų prašymu. Jie turės teisę rinkti informaciją baudžiamosioms, civilinėms, administracinėms byloms nagrinėti. Ir toliau galės pagelbėti tikrinant klientų ir verslo partnerių patikimumą, darbuotojų lojalumą, padėti ieškoti skolininkų ir jų turto, kliento privačiose patalpose ieškoti sekimo priemonių.
A. Anuškauskas pabrėžia, jog paslaugas detektyvai galės teikti tik sudarę sutartis su klientu. Tačiau negalės vykdyti jo prašymo rinkti informaciją, sekti asmenis, kurie su juo nėra susiję šeiminiais, darbo, verslo, juridiniais santykiais. Pavyzdžiui, vyro prašymu jie galės rinkti informaciją apie žmoną, tačiau ne apie jo pažįstamą, jam nepatinkantį asmenį, kuris niekaip su klientu nėra susijęs – nėra nei jo skolininkas, nei su juo bylinėjasi ir panašiai.
Privatūs detektyvai galės fotografuoti, filmuoti viešosiose vietose, klientui priklausančiose patalpose, tačiau negalės brautis į sekamo asmens privačias valdas, į jo elektroninį paštą, skaityti jo korespondenciją, slapčia klausytis jo telefoninių pokalbių.
Rinkdamas informaciją privatus detektyvas negalės trukdyti teisėsaugos organams.
Detektyvams bus draudžiama tretiesiems asmenims perduoti kliento prašymu surinktą informaciją. Įstatymo nesilaikantys privatūs tyrėjai neteks leidimo dirbti.
A. Anušauskas neneigia, kad dabar ne visi privatūs detektyvai paiso asmens duomenų apsaugos įstatymo. „Nesakau, kad visi, bet atsiranda tą informaciją perparduodančiųjų, ją mėginančiųjų panaudoti šantažo tikslais“, – kalbėjo politikas.
Iškilo daug klausimų
Privačių detektyvų biurui vadovaujantis buvęs kriminalinės policijos pareigūnas Olegas Rimanas sutinka, jog privačių detektyvų veiklą būtina reglamentuoti įstatymu, kaip tai daro daugelis užsienio valstybių. Tačiau įstatymas turi būti labai gerai parengtas, kitaip iš jo ne tik nebus naudos, bet ir atsiras papildomų problemų.
O. Rimanui prieš kelerius metus teko dirbti šio įstatymo projekto rengimo grupėje. Joje jis buvo vienintelis šio verslo atstovas praktikas.
„Projektas nebuvo tobulas, bet buvo laiko jį tobulinti. Keista, kad maždaug nuo 2013 metu apie jį ilgai nieko negirdėjome – tik neseniai, kai jau buvo rengiamasi jį teikti svarstyti, vėl buvo paklausta mūsų nuomonės“, – kalbėjo jis „Panevėžio balsui“.
Anot pašnekovo, įstatymo rengėjai jų išklausė, bet atsižvelgė gal tik į vieną kitą siūlymą.
„Šiame įstatyme nemažai spragų, kurios apsunkins detektyvo darbą, sumažins jo galimybes padėti klientui“, – tikina O. Rimanas
Detektyvų biuro vadovo teigimu, įstatymo rengėjai labai susikoncentravo į žmogaus privatumo apsaugą, bet per mažai galvojo apie tai, ar privatūs tyrėjai galės kokybiškai dirbti vykdydami tai, ką jiems liepia įstatymas.
O. Rimano nuomone, nėra pusiausvyros tarp detektyvo teisių ir pareigų. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia detektyvui rinkti informaciją apie kliento skolininką, tačiau kaip, ieškant pastarojo turto, nepažeisti jo giminaičių privačių interesų?
„Įstatymas naudingas visuomenei tada, kai žmonės, norintys apsiginti padedami detektyvų, gauna realią naudą, – sako jis. – Dabar šiame įstatyme daug deklaratyvumo. Jį įgyvendinti nebus lengva. Jei bus apibrėžta detektyvo profesija, turi būti reglamentuotas ir jo darbas, kad nebūtume apkaltinti privataus gyvenimo pažeidimu.“
Dabartinis įstatymas, mano O. Rimanas, formaliai numato detektyvo teises ir pareigas, bet suvaržo žmogaus teisę gintis. Tarkime, privatus detektyvas turi teisę gauti informaciją, bet tam tikroms institucijoms, pavyzdžiui, Registrų centrui, nėra prievolės ją teikti.
Kritikuoja O. Rimanas ir baigtinį paslaugų, kurias gali teikti detektyvai, sąrašą. Sako, gyvenimas labai įvairus, į sąrašą buvo galima įtraukti dar 10–20 paslaugų – ar bent nedėti taško prie paskutinio punkto.
Privačios detektyvinės veiklos formos nenumato uždarosios akcinės bendrovės steigimo galimybių. Detektyvai galės dirbti individualiai, kaip jungtinė grupė. „Ar tai reiškia, kad turėtų nelikti mano devintus metus veikiančios bendrovės?“ – stebisi pašnekovas.
O. Rimanui nepriimtina detektyvams keliama sąlyga turėti ne žemesnį kaip koleginį teisinį išsilavinimą. Jis pats žino sėkmingai šioje srityje dirbančių psichiatrų, žurnalistų, tiksliųjų mokslų atstovų.
Tačiau specialistas teigiamai įvertino faktą, jog pagaliau atsiras privačių detektyvų filtras. Pasak jo vadovo, dabar tarp detektyvų yra ir teistų, ir girtuoklių, ir šiaip abejotinos reputacijos asmenų. Kaip gyventojams, kuriems reikalinga detektyvo pagalba, nepakliūti ant tokių kabliuko? Ekspertas siūlo pasidomėti, kiek laiko įmonė veikia, ar ji nurodo savo adresą, telefonus.
Nebuvo savaitraščio pašnekovas tikras tik dėl to, ar Vidaus reikalų ministerijos kontrolė smarkiai nesuvaržys detektyvų darbo.
„Ministerijos atstovai bet kada galės ateiti pas mus ir susipažinti su visa juos dominančia informacija, kurią surinkome klientu užsakymu. Mūsų veikla, kaip žinoma, yra ir verslas. Kur garantijos, kad mus tikrinantys pareigūnai ta informacija nepasinaudos kurdami savo verslą?“ – klausė O. Rimanas.
Tikrina ir namų tvarkytojas 
Gerą vardą turintys privatūs detektyvai, O. Rimano pasakojimu, darbo nestokoja. Tačiau šis verslas nėra aukso kasyklos, ir ne toks romantiškas, kaip rodoma filmuose.
Detektyvams neprivalu būti supermenais, užtat būtinos tokios savybės, kaip loginis mąstymas, įžvalgumas, organizuotumas, psichologijos išmanymas.
Juridiniai asmenys privačių detektyvų dažniausiai prašo patikrinti verslo partnerių, klientų, darbuotojų patikimumą. Neretai pageidauja apieškoti patalpas, ar jose nėra sekimo įrangos, pasirūpinti, kad svarbaus susitikimo metu nenutekėtų konfidenciali informacija, surasti skolininkus.
Detektyvų pagalbos siekiant atgauti skolą dažnai prireikia ir privatiems asmenims. Sutuoktiniai jų paslaugų prašo, kai suabejoja vienas kito ištikimybe. Pasak O. Rimano, JAV iš neištikimo sutuoktinio galima prisiteisti apvalias sumas patirtai moralinei žalai atlyginti. Lietuvoje, jei tokios kompensacijos ir priteisiamos, tai nedidelės. Neištikimybės įrodymai lietuviams dažniausiai reikalingi tam, kad jie galėtų priimti tam tikrus sprendimus savo asmeniniame gyvenime. Pavyzdžiui, jei žmona gauna vyro neištikimybės įrodymų, turi daugiau galimybių gražiuoju susitarti dėl skyrybų ir turto padalijimo.
Tėvai prašo pasekti jų vaikus, kad išsiaiškintų, ar šie nevartoja narkotikų, nesusideda su bloga draugija.
Pasiturintys žmonės pageidauja patikrinti samdomas aukles, kaip jos elgiasi su vaikais, namų tvarkytojas – ar jos nevagiliauja. Tokie užsakymai gali atrodyti snobiški, tačiau O. Rimanas patvirtino, jog kai kurios namų tvarkytojos, auklės tikrai, pašnekovo žodžiais, būna velnių priėdusios. Štai praėjusiais metais jo biuro darbuotojai demaskavo vieną namų tvarkytoją, kuri sugebėjo iš šeimininkų nugvelbti nemažai turto. Šie iš pradžių nepastebėjo, o kai kilo įtarimų, nebuvo įrodymų. Jų ir parūpino privatūs detektyvai.
Tiesa, taip surinkti įrodymai neturėtų svarumo teisme, ir patys privatūs detektyvai į teismus nevaikšto. Jie visą surinkta informacija atiduoda klientui, o šis ją pateikia teismui kaip savo.
O. Rimanas prie porą metų buvo įsteigęs savo biuro skyrių Panevėžyje, tačiau netrukus jį uždarė. Pasak jo, mažesniuose miestuose nėra didesnio tokių paslaugų poreikio. Čia žmonės vieni kitus pažįsta, reikalus tvarkyti ir problemas spręsti mėgina per pažintis, taip pat – ir teisėsaugos institucijose.
 
Inga Smalskienė
Back To Top