Privačių seklių klientai – pavydūs sutuoktiniai, nelaimingi įsimylėjėliai ir įtarūs darbdaviai. Portalas „Delfi.lt“
Nors privačių seklių veiklą reglamentuojančio įstatymo iki šiol nėra, internete pilna telefonų, kuriais paskambinus galima užsisakyti įvairiausias sekimo paslaugas. Tiesa, dauguma detektyvų viešumo vengia ir tikina, kad klientų jiems ir taip netrūksta. Vis dėlto DELFI pavyko pakalbinti Privačių detektyvų biuro Vilniuje vadovą Olegą Rimaną, kuris nebijo skelbti savo pavardės ir įsitikinęs, kad Lietuvoje privatūs sekliai nuvertinti neteisingai.
Buvęs ilgametis kriminalinės policijos pareigūnas įsitikinęs, kad būti detektyvu gali ne kiekvienas. Pats detektyvas jau nuo jaunystės kartu su bendraminčiais pareigūnams padėdavo spręsti nepilnamečių nusikalstamumo problemas. Išėjęs į pensiją jis bandė teisiniais klausimais konsultuoti statybomis užsiimančią firmą, tačiau ši veikla jam „nelipo“, tad šių metų pradžioje su kolegomis įkūrė Privačių detektyvų biurą.
„Dalis mūsų paslaugų buvo nurodytos dar prieš dešimtmetį rengtame detektyvų veiklos įstatymo projekte. Tačiau ši iniciatyva taip ir užgeso, – apgailestavo privatus seklys. – Sekliai neretai kaltinami, kad jų darbas riboja žmonių teisę į privatumą. Tačiau kas geriau – ar kad įstatymo visai nebūtų, ar visgi kad būtų aiškiai reglamentuota, ką galima daryti, o ko – ne. Jei viskas būtų daroma protingai, licenzijas gautų tik iš tiesų patikimi žmonės, nebūtų visokių apsišaukėlių. Štai ir mūsų viena klientė teiravosi, ar mes iš tiesų patikimi. Mat jau vienas „seklys“ iš jos pinigus pasiėmė ir dingo“.
Neištikimybės įrodymus kartais tenka slėpti
„Pas mus seklys asocijuojasi tik su neištikimų sutuoktinių sekimu. Tačiau tie patys oponentai pamiršta, kad pagal civilinį kodeksą skiriantis dėl sutuoktinio kaltės, kai kitaip sprendžiamas turto klausimas, įrodymus apie sutuoktinio neištikimybę ar kitokią kaltę turi pateikti pats nukentėjusysis. Tačiau kaip jis tai padarys?“ – teigė pašnekovas.
Beje, dėl neištikimybės privatūs detektyvai sulaukia nemažai užsakymų. „Kartais pasitaiko ir paranojiškų klientų, kad net kyla noras paskambinti antrajai pusei, – prisipažino O. Rimanas. – Kartą vienas jaunuolis mums pateikė merginos, kurią ketino vesti, buvusių draugų vardus, adresus ir telefonų numerius ir paprašė išsiaiškinti, ar ji su jais nebendrauja. Taip ir knietėjo įspėti merginą už tokio netekėti. Dar suprasčiau, jei taip elgtųsi koks pagyvenęs užsienietis, išsirinkęs jauną lietuvaitę“.
Beje, panašių keistenybių pasakoja ir kiti sekliai. Pavyzdžiui, ne vienas jų sulaukia vedusių vyrų meilužių, kurios nori patikrinti, ar šie miega su savo žmonomis. Kaip prisipažino savo pavardės nenorėjęs skelbti detektyvas, kartą į jį kreipėsi solidaus amžiaus moteris, turinti du meilužius ir iš abiejų jų reikalavusi ištikimybės. Kita detektyvo klientė ne juokais jį išgąsdino.
Paprašiusi rasti su kita išvykusį mylimąjį, ji įsėdo į detektyvo automobilį ir dvi paras jį varinėjo po Lietuvą. O kai pagaliau surado neištikimą vyriškį, jam į galvą akmenį paleido. Tačiau detektyvo žiniomis, dabar ji su juo laimingai gyvena ir net vaiką augina.
Kartais detektyvams informaciją apie sutuoktinių neištikimybę tenka slėpti, nors dėl to jie netenka vadinamojo sėkmės mokesčio už įvykdytą užsakymą. Mat pabendravę su klientu jie ima baimintis, kad šis prieš žmoną griebsis fizinio smurto ar net bandys ją nužudyti. Pasitaiko ir tiesiog psichinių problemų turinčių klientų, kurie, pavyzdžiui, skundžiasi, kad kaimynai turi kažkokias bangas skleidžiantį aparatą, dėl kurio jie negali ramiai miegoti. „Tuomet dirbame psichoterapeutais – esą gal pervargote, gal reikia pas gydytoją apsilankyti“, – šypsojosi pašnekovas.
„O kartą vieną klientę pradžiuginome. Ji mūsų prašė išsiaiškinti, ar kovo 8-ąją, tarptautinę Moters dieną, vyras neužtruks kur nors po darbo. Pati ji buvo išvykusi darbo reikalais. Paaiškėjo, kad vyras tuoj pat lėkė pas vaikus, o vyrą neištikimybe įtarianti moteris nusiramino. Ji buvo įsitikinusi, kad jei šis turėtų meilužę, tokią dieną tikrai norėtų ją pasveikinti“, – pasakojo O. Rimanas.
Vietoj dukters smaginosi pamotė
Privačių seklių pagalbos ieško ir tėvai, turintys įtarimų, kad jų vaikai vartoja kvaišalus. Šiam tikslui biuras įsigijo testų rinkinį – specialiu popieriumi kasdienių daiktų nurenkamos odos mikrodalelės, popierius apipurškiamas tam tikromis medžiagos, kurios parodo, ar žmogus kontaktavo su narkotikais. Tokį testą savo antrajai pusei kartais prašo atlikti ir sutuoktiniai. Paprastai tai būna menininkai. Jo kaina – apie 300 litų.
Bene labiausiai O.Rimanui įstrigo istorija apie internetinį romaną užmezgusį vaikiną. „Jie ilgai susirašinėjo, apsikeitė nuotraukomis, tačiau susitikti mergina nesutiko. Galiausiai ji parašė, kad serga vėžiu, vyksta atlikti chemoterapijos ir, nenorėdama jo apsunkinti, nutraukia pažintį. Vaikinas ryžosi ją susirasti ir padėti. Išanalizavę informaciją, kurią mergina pateikė laiškuose, ją suradome. Ji buvo visiškai sveika ir nė nesiruošė mirti. Tačiau kai surengėme jai akistatą su vaikinu, ši apstulbusi tikino vaikino nepažįstanti. Pasirodė, kad taip smaginosi jos pamotė“, – prisiminė pašnekovas.
Užsienyje privatūs sekliai gerbiami labiau
Kaip skiriasi požiūris į privačius detektyvus Lietuvoje ir užsienyje, O. Rimanas pastebėjo, vykdydamas užsienyje norėjusio įsidarbinti vyriškio užsakymą. „Viename provincijos mieste firma skelbėsi įdarbinanti JAV. Vyriškis, kuriam labai nesisekė Lietuvoje, sumokėjo jai už paslaugą keletą tūkstančių litų ir pradėjo laukti. Tačiau nei po kelių mėnesių, nei po pusmečio, nei po dvejų metų taip nieko ir nesulaukė. Kvito apie sumokėtus pinigus jis neturėjo“, – pasakojo detektyvas.
Radus amerikiečių įmonę, su kuria bendradarbiavo lietuviai, paaiškėjo, kad vyriškio pinigus pasisavino nesąžininga Lietuvos įmonės darbuotoja, kuri atleista, ir dėl to JAV pinigai nepasiekė. „Taigi jie atliko savo tyrimą ir suteikė mums išsamią informaciją. Tuo tarpu Lietuvoje užklausę, kada tiksliai iš vienos stotelės išvažiavo autobusas ir ar buvo jame tuščių vietų, sulaukėme atsakymo, kad tai firmos komercinė paslaptis“, – stebėjosi privatus seklys.
Privačių seklių paslaugos, žinoma, ne pigios. O. Rimanas sako, kad pas juos žmonės palieka nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Labiau atvirauti linkę detektyvai tikina, kad pasitaiko ir taip, kad azartą pajutęs žmogus net butą užstato ar parduoda, kad tik už šias paslaugas susimokėtų. Per mėnesį detektyvai turi apie 10-30 klientų.