Nuo vagių atakos — veiksminga apsauga. Žurnalas „Ekstra“ Nr. 24 (546)

Baisiau už vagis gali būti tik ugnis, nes ji sunaikina viską, o vagys palieka bent namų kampus. Tačiau jų nusiaubtas būstas tampa nejaukus. „Jautiesi lyg nesavas, lyg vaikščiotum po svetimus namus“, — „Ekstrai“ sakė nuo vagių nukentėję žmonės. Ar įmanoma nuo vagių apsisaugoti? Kokios patikimiausios saugos priemonės? Kaip elgtis nukentėjus? Apie visa tai — „Ekstros“ priedas tiems, kuriems rūpi saugūs namai.

Šiaulietė manekenė Vaida Židonytė jau net nebenori skaičiuoti ir kalbėti apie nuostolius, kuriuos patyrė dėl pastaruoju metu ją persekiojančių vagysčių. „Nebenoriu savęs skaudinti“, — sakė 26 metų moteris. Per pastarąjį pusmetį ji nuo vagių nukentėjo jau keturis kartus. Po kelių vienas paskui kitą buvusių išpuolių V.Židonytė netgi išsikraustė iš Karklėje, Klaipėdos rajone, nuomojamo namo, į kurį vagys buvo įsibrovę tris kartus.

Išnešė vertingus papuošalus

Didžiausia vagystė V.Židonytės namuose įvyko šių metų pradžioje. Pro langą į namą patekę vagys išnešė įvairių juvelyrikos dirbinių, kurių bendra vertė — daugiau kaip 90 tūkstančių litų. Įsibrovėliai pasisavino tris poras auksinių auskarų ir iš to pat metalo pagamintą segę, puoštą 60 deimantų. Kai kurias brangenybes manekenė buvo pati įsigijusi užsienyje, kitos buvo dovanotos artimų žmonių. Jauna moteris tikėjosi, kad papuošalai taps iš kartos į kartą keliaujančia šeimos relikvija. Tačiau jie tapo į namą įsibrovusių vagių grobiu. Komodoje, dėžutėse, laikytų brangių papuošalų V.Židonytė pasigedo savaitgalį atvykusi į Karklėje nuomojamą namą. Prieš porą dienų buvo suveikusi jame įrengta signalizacija. Tąkart į namą atvykę saugos tarnybos darbuotojai prie lango pastebėjo laužimo žymių. Pati V.Židonytė tuo metu lankėsi Šiauliuose, tad namus apžiūrėjo pajūryje buvęs jos draugas. Vaida jo iškart paprašė pažiūrėti, ar komodoje yra dėžutės. Išgirdusi patvirtinimą, moteris nurimo. „Atrodė, kad tiesiog vagims nepasisekė“, — prisiminė V.Židonytė. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ji klydo: į namą įsibrovę vagys vis dėlto pagrobė vieną iš trijų komodoje buvusių dėžučių su brangiais papuošalais. V.Židonytė šią vagystę siejo su ankstesne, įvykdyta praėjusių metų gruodį. Tąsyk taip pat pro langą į namo vidų patekę nusikaltėliai išnešė plazminį televizorių, namų kino aparatūrą, drabužius, papuošalus, parfumeriją. Jie buvo užsimoję išnešti ir daugiau daiktų, net veidrodžius, bet juos, jau supakuotus, aptiko į Karklę vėlai vakare grįžęs V.Židonytės draugas. Manekenė spėjo, kad abi vagystes įvykdė tie patys asmenys, nes antrąsyk jie įsilaužė kaip tik į tą kambarį, kuriame stovi komoda. Ją vagys buvo apšvarinę ir per pirmąją vagystę.

Vagystės liko neatskleistos

„Name buvo įrengta signalizacija, vaizdo kameros, tačiau kameras vagys apipurškė, signalizaciją išjungė. Neįsivaizduoju, kaip dar galėčiau saugoti savo namus“, — kalbėjo V.Židonytė. Nors jos turtas nebuvo apdraustas, po pranešimų apie vagystes kai kas suskubo įtarti, kad manekenė gal inscenizavo nusikaltimus. „Man tokios kalbos juokingos“, — mojo ranka šiaulietė. Kai jos namai Karklėje buvo apvogti ir trečią kartą, moteris iš jų išsikraustė į kitą būstą. „Jau nebenoriu niekam pranešinėti apie tas vagystes. Juk dabar tokie laikai, kai lietuviai kito nelaime džiaugiasi ir trina rankas. Nenoriu, kad mano pavardė kur nors mirgėtų“, — pasakojo manekenė. Tačiau ji pripažino, kad žinoma pavardė ir viešumas gali ne tik padaryti žalos, bet ir duoti naudos. Pirmąsias vagystes, apie kurias pranešė žiniasklaida, policija ėmėsi tirti uoliau nei kitas. Manekenė nesupranta, kodėl ji, nukentėjusi nuo vagių, kaskart dar turi išklausyti iškviestų policininkų dejonių, jog jų atlyginimai maži, darbo valandos pasibaigusios, o vagysčių kasdien daugėja — juk krizė. Nė viena V.Židonytės patirta vagystė iki šiol neatskleista. O manekenę vagys jau aplankė ir jos naujuose namuose: iš vartais rakinamo kiemo su vaizdo kameromis jie pavogė brangų, daugiau kaip 5 tūkstančius litų kainuojantį, dviratį. Dėl šio nusikaltimo V.Židonytė į policiją net nesikreipė. Ji tik pranešė apie vagystę tokiais dviračiais prekiaujančioms parduotuvėms. „Dažniausiai tokie dviračiai surandami. Jų detalės pažymėtos kodais. Jų neišrinksi ir neparduosi dalimis, nebent kur nors išveši. Tokiais dviračiais prekiaujančių parduotuvių tinklui jau perduota, kad jeigu dviratį kas nors atgabentų taisyti ar norėtų jį parduoti, jis — vogtas“, — pasakojo V.Židonytė.

Visko neužmūrysi

Keliskart per trumpą laiką nuo vagių nukentėjusi manekenė prisipažino, kad jaučiasi net savotiškai užsigrūdinusi nuo tokių dalykų. Kaskart rakindama namų duris ji stengiasi negalvoti, kad jie ir vėl gali būti nusiaubti. V.Židonytė mano, kad vertingus daiktus geriausia laikyti bankų seifuose. „O viso kito juk neužmūrysi. Negali gyventi slogia nuotaika, visą laiką galvodama apie vagis. Nesukiši visko į seifus vien todėl, kad kada nors gali pasirodyti vagys. Gyveni toliau tikėdamasi, kad jų nebus“, — optimistiškai nusiteikusi kalbėjo V.Židonytė. Būstus Vilniuje ir Šiauliuose turinti moteris spėjo, kad namus Karklėje vagys nusiaubdavo dažniausiai todėl, kad jie buvo nuošalioje vietoje, sunkiau pastebimi aplinkiniams. Ir anksčiau savo namų apsaugai nemažai dėmesio skyrusi manekenė po vagysčių serijos ją dar labiau sustiprino: pasirūpino įrengti daugiau kamerų, bet jos mažiau pastebimos. Manekenė prisipažino girdėjusi apie naujos konstrukcijos namus, kurių sienos montuojamos panašiu principu kaip seifai. „Gal tada vagims sunkiau įsibrauti? Bet toks namas, ko gero, brangiai kainuoja“, — svarstė V.Židonytė. Jai labiausiai gaila ne vagių išneštų vertingų daiktų ir brangių papuošalų. Materialiųjų dalykų nesureikšminanti ir dėl jų praradimo pernelyg nesigraužianti manekenė tiki, kad svetimi daiktai vagių nepadarys laimingų ir atpildas už tokius nusikaltimus jiems grįš bumerangu. Labiausiai V.Židonytei skaudu dėl to, kad vagių nusiaubtuose namuose ji nebegali jaustis tokia saugi ir rami kaip norėtų. „Namai tampa lyg svetimi, nes kažkas svetimas lietė tavo asmeninius daiktus. Nebelieka namų šilumos ir jaukumo. Namai tave saugo nuo įkyrių žvilgsnių, tai vieta, kur gali jaustis savimi. Bet kai randi juos nusiaubtus svetimų, tokia iliuzija griūva. Tam jausmui išreikšti man trūksta žodžių“, — nuoskaudos neslėpė vagių taikiniu tapusi turtinga moteris.

Po vagystės keis duris

Negeras jausmas, kuris neišvengiamai apima kiekvieną apvogtą žmogų, iki šiol nepalieka ir Rietavo savivaldybės tarybos nario, verslininko Ridmando Puškoriaus. „Jautiesi lyg vaikščiotum ne po savo namus. Atrodo, nebeturi nuosavybės, tavo turtu kažkas naudojasi“, — sakė R.Puškorius. Į Rietavo pakraštyje esančius jo namus vagys įsibrovė balandžio pabaigoje. Dieną, apie pusę trijų, namo parvažiavęs R.Puškorius pusvalandį šnektelėjo su kaimynu ir pasuko durų link. Jas atsirakinęs ir į vidų įėjęs vyras išvydo pribloškiamą vaizdą: visi kambariai — nuo rūsio iki antrojo aukšto — buvo sujaukti, išversti stalčiai, spintos, daiktai išmėtyti, rūsio durys atlapotos. Rietaviškis iškart paskambino policijai. Vagystė iki šiol neištirta, bet vyras nepraranda vilties, kad nusikaltimas bus atskleistas. Vagys iš jo namų išnešė eurų, JAV dolerių, juvelyrikos dirbinių, papuošalų. Nuostoliai įvertinti daugiau kaip 40 tūkstančių litų. Politiko turtas buvo apdraustas, bet „Lietuvos draudimas“ patirtos žalos jam kol kas neatlygino. „Kai jie nori sutartį pratęsti, tai per dieną skambina keletą kartų, o kai ištinka nelaimė, kompensacijos sulaukti sunku“, — nusivylimo draudikais neslėpė R.Puškorius. Dešimt metų savo turtą draudžiantis vyras, sulaukęs žalos atlyginimo, pirmiausia pakeistų vagių išlaužtas rūsio duris — įdėtų patikimesnes, šarvines. Jis įsitikinęs, kad paprastos durys ir paprastas užraktas — menka apsauga nuo vagių. „Jeigu būčiau neužrakinęs namo durų, būčiau patyręs mažiau nuostolių. Dabar buvau apvogtas ir durys išlaužtos. O jei durys būtų buvusios nerakintos, jų niekas nebūtų laužęs“, — samprotavo R.Puškorius. Vyras nusprendė ir kitaip sustiprinti namų apsaugą. Politikas ketina įsirengti signalizaciją. Iki šiol jos namie nebuvo įsivedęs, tačiau apsilankius vagims nutarė tuo pasirūpinti. „Manau, kad labiausiai praverstų garsinė signalizacija, bent jau atkreiptų kaimynų dėmesį“, — sakė R.Puškorius. Jis įsitikinęs, kad derama žmonių reakcija į garsus iš kaimyno kiemo būtų labai efektyvi priemonė nuo vagių siautėjimo. „Žmonės neturėtų būti abejingi išvydę ar išgirdę ką nors įtartina — juk toks likimas gali ištikti bet kurį“, — kalbėjo rietaviškis. Nuo vagių jis nukentėjo nebe pirmą kartą. Maždaug prieš 20 metų į jo namus įsibrovę nusikaltėliai išplėšė seifą ir išnešė jame laikomus medžioklinius šautuvus. Šįkart seifą jie irgi atplėšė, bet jame buvusių medžioklinių ir savigynai skirtų ginklų neėmė. Daiktus, kuriuos jie išsinešė, šeimininkai laikė įvairiose vietose — ir seife, ir kitur. Namai yra pačiame miesto pakraštyje, kaimynų — nedaug, iš vienos pusės — kapinės. Gali būti, kad būtent iš jų vagims buvo patogu stebėti nusižiūrėtą politiko namą. Nuo įsibrovėlių nukentėjęs rietaviškis guodžiasi tuo, kad, nusikaltėliams siaubiant namus, į juos negrįžo vaikai ar žmona.

Privatūs detektyvai irgi randa vagišius

Bendrovės Privačių detektyvų biuro direktorius Olegas Rimanas:

„Dažniausiai būsto vagystes tiriame tada, kai policija jau niekuo nebegali padėti, — dėl laiko, ekipažų, degalų, darbuotojų stokos. Tokie atvejai nėra kasdieniai. Tai saugos bendrovių, kurios įrengia signalizaciją ar stebėjimo kameras, duona. Mūsų tiriami atvejai vienkartiniai, visi labai skirtingi. Į mus kreipiamasi tada, kai nukentėjusieji tiki, kad nustatyti nusikaltėlius, rasti pavogtą turtą galimybių yra. Tirdami vagystes, įsilaužimus į gyvenamuosius namus dirbame ir vieni, ir bendradarbiaujame su policija. Vienas nesenas pavyzdys, kai po dviejų mėnesių mūsų ir policijos pastangų pasisekė ištirti nusikaltimą — rasti grupuotę, kuri važinėjo po kaimus ir apiplėšinėjo sodybas. Į mus kreipėsi vilnietis verslininkas, kurio sodyba buvo ištuštinta. Išvežta viskas — ir baldai, ir buities technika. Buvo akivaizdu, kad vagystė galėjo būti įvykdyta tik keliems žmonėms atvykus dideliu automobiliu. Sodyboje nebuvo signalizacijos, savininkai ten apsilankydavo labai retai. Policijos pradinis tyrimas rezultatų nedavė. Turime galimybę skirti ir laiko, ir patyrusių darbuotojų, todėl ieškojome nusikaltėlių pėdsakų visur. Net su rajono kunigu bendravome norėdami išsiaiškinti, kam nusikaltėliai siūlė pirkti baldų, buities technikos. Užsakovai padengia faktines išlaidas ir sumoka vadinamąjį sėkmės mokestį. Jeigu iš pat pradžių matome, kad ištirti nusikaltimą perspektyvų nėra, klientui nepadedame, nes sumokėjęs pinigus rezultato jis gali ir nesulaukti. Mums pasiseka ištirti apie 90 procentų atvejų. Tiriame nusikaltimus ne tik Lietuvoje, tarpininkaujame lietuviams ir užsienio šalyse. Jeigu tenka tirti atvejus užsienyje, partnerių ieškome per pasaulinę privačių detektyvų asociaciją. Negalime klientui garantuoti, kad atskleisime nusikaltimą, bet kad dėsime visas pastangas, garantuoti galime.“

Signalizacija būtina kiekvienam būstui

Pasak saugos tarnybos „Trikampis žiedas“ komercijos direktoriaus Jefimo Lancmano, apsauginė signalizacija butuose ir namuose — viena patikimiausių priemonių apsaugoti savo namus nuo ilgapirščių. „Projektuojame ir diegiame apsauginę signalizacijos sistemą, prijungiame ją prie centralizuoto stebėjimo pulto ir atliekame techninę apsaugos sistemų priežiūrą. Klientams, ypač gyvenantiems pirmajame aukšte, siūlome į duris, langus įtaisyti magnetinius daviklius. Jeigu langai išdaužiami, atidaromi ar išlaužiamos durys, iš karto siunčiamas pavojaus signalas į mūsų centralizuoto stebėjimo pultą. Į įvykio vietą atvažiuojame per 3—5 minutes. Vilniaus mieste ir rajone turime dešimt automobilių ekipažų. Mobilieji reagavimo ekipažai budi ir Naujojoje Vilnioje, Grigiškėse, taip pat Vilniaus rajone — Nemenčinėje, Rudaminoje. Bet apsisaugoti nuo žaibiškų vagysčių neįmanoma. Nesame dievai. Įsibrauti į pirmąjį aukštą ir paimti tokius daiktus kaip kompiuteris, televizorius gali užtekti 20 sekundžių. Neturime sraigtasparnio, kad taip greitai nuskristume į įvykio vietą. Šimtaprocentės apsaugos garantijos neduoda niekas — nei draudimas, nei apsaugos tarnybos. Jei dėl savo kaltės atvažiuojame per vėlai, klientui padengiame nuostolius. Bet jei išlaužę nepatvarias duris vagys pagriebė šalia durų esančius brangius daiktus, tai pačių savininkų kaltė. Reikia saugoti daiktus, slėpti juos, pinigus laikyti banke, o ne spintoje. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės palieka auksinius žiedus, apyrankes, kitokias brangenybes ant stalelio prie laukujų durų. Tokiai vagystei pakanka kelių sekundžių. Apsaugos signalizacijos sistema gali būti įjungiama per radijo bangų arba GPRS siųstuvus. Gyvenantiems sodininkų bendrijose, už miesto ribų šis siųstuvas — geriausia išeitis. Šiuo metu skelbiame akciją — siūlome įmontuoti signalizaciją 20 procentų pigiau. Mėnesio tarifas už namo techninę apsaugos paslaugą naujiems klientams iki Naujųjų metų — tik 20 litų. Norime, kad ekonominį sunkmetį išgyvenantys žmonės vis tiek galėtų apsaugoti savo namus. Deramės su bankais, kad norintys apsaugoti savo turtą galėtų gauti paskolą būsto apsauginės signalizacijos darbams.“

Draudimo rūšių — daug

Nors žmonės labiausiai bijo vagysčių ir plėšimų, remiantis draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ statistika, daugiausia žalos padaro ugnies ir vandens sukeltos nelaimės. Nuo jų, „Seesam Lietuva“ direktoriaus Mariaus Dauginčio nuomone, pirmiausia ir reikėtų draustis. „Klientai ne visada supranta skirtumą tarp būsto, kaip nekilnojamojo turto, draudimo ir vidaus turto, kaip kilnojamojo turto, draudimo ir dažnai papildomai pasirenkamo civilinės atsakomybės draudimo. Neretai klaidingai manoma, kad būsto draudimas, kurio reikalaujama imant paskolą būstui įsigyti, garantuoja, kad įvykus nelaimei visi nuostoliai bus atlyginti. Pavyzdžiui, kilus gaisrui būsto draudimas atlygintų nuostolius tik atstatant nekilnojamąjį turtą — sienas, grindis, langus, bet ne kilnojamąjį turtą — baldus, aparatūrą, drabužius. Todėl verčiau drausti visą turtą, tiek nekilnojamąjį, tiek esantį viduje. Toks draudimas yra visapusis. Be to, visą turtą galima drausti visos rizikos draudimu. Šis draudimas aprėpia net ir šeimos augintinius — šunis, kates. Patartina draustis ir civiline atsakomybe dėl būsto valdymo. Šis draudimas garantuoja, kad bus atlyginama jūsų netyčia padaryta žala kaimynams. Pavyzdžiui, užliejus vandeniu, kilus gaisrui. Drausdami viduje esantį turtą žmonės turėtų skirti pakankamai laiko turtui įvertinti — konkrečia suma įvertinti baldus, buities techniką, garso, vaizdo aparatūrą, kilimus, šviestuvus, drabužius, avalynę, papuošalus ir kitokį turtą. Antraip po nelaimės vidaus turtas įvertinamas vidutine standartine suma vienam kvadratiniam metrui. Tuomet gali paaiškėti, kad draudimo sumos neužtenka visiems patirtiems nuostoliams atlyginti. Šiais metais pajutome padidėjusį susidomėjimą turto draudimu. Dabartinė ekonominė padėtis verčia susimąstyti ir ieškoti būdų apsisaugoti, išvengti neplanuotų nuostolių. Per penkis šių metų mėnesius visapuse draudimo apsauga pasirūpino jau 4 kartus daugiau klientų nei per visus 2008 metus.