Detektyvais negalės tapti kiekvienas, prisižiūrėjęs kovinių filmų. Dienraštis „Vakaro žinios“ Nr. 113 (4279)

Prie tokios išvados prieita atsižvelgiant į šių metų balandžio 1-ąją Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriame išdėstyta apie 40 pastabų šiam projektui. Komiteto nariai susidarė įspūdį, kad projektas parengtas neprofesionaliai. Atsižvelgta ir į STT pareigūnų pateiktą išvadą, kad įgyvendinus toki projektą liktų spragų neskaidrumui ir korupcijai. Be to, toks projektas, anot komiteto narių, neužkirstų kelio ir patyrusių kadrų nutekėjimui iš vidaus reikalų sistemos privačias struktūras.

Sostinėje veikiančios UAB Privačių detektyvų biuro direktorius Olegas Rimanas, prieš porą metų dalyvavęs rengiant šio projekto pradinį variantą, „Vakaro žinioms” teigė manantis, kad toks įstatymas turės daugiau neigiamų aspektų privačių detektyvų veikla besiverčiantiems specialistams.

„Toks įstatymas suvaržys mūsų veiklą, – įsitikinęs O. Rimanas. – jei įstatymu siekiama suteikti daugiau apribojimų ir įpareigojimų privačių detektyvų veiklai, kartu reikia suteikti ir daugiau teisių. Mano nuomone, kai kurios projekte numatytos nuostatos iš esmės prieštarauja privataus detektyvo pareigai saugoti kliento duomenis. Pavyzdžiui, projekte numatyta, kad privatus detektyvas turi informuoti prokuratūrą apie verslo subjektą ar fizinį asmenį, kuris pageidaus išsiaiškinti – yra jo namuose ar darbovietėje sumontuota kokia nors slapta klausymosi įranga ar nėra. Kas išdrįs kreiptis privatų detektyvą, jei bus įgyvendinta tokia nuostata?”

O. Rimano teigimu, teigiamas detektyvų veiklą reglamentuojančio įstatymo aspektas – šia veikla negalės užsiimti kas panorėjęs. „Gal tada ir teisėsauga privačius detektyvus žiūrės ne kaip konkurentus, o kaip į partnerius, – svarstė O. Rimanas. – Tačiau taisyti reikia ne tik šio įstatymo projektą, bet ir daug kitų teisės aktų, kad jie neprieštarautų vieni kitiems.”