Kartais tėvai kreipiasi dėl savo vaikų ir prašo patikrinti, ar jų atžala nepateko į blogą, narkotikus vartojančią kompaniją. Taip Marijonui Mikutavičiui LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako privatus detektyvas Olegas Rimanas.
– Visiems atrodo, kad privataus detektyvo darbas yra labai paslaptingas. Galite pasakyti, kiek tiesos rodoma filmuose apie privačius detektyvus?
– Tam, kad žiūrovams būtų įdomu, ten rodoma labai daug romantiškų ir netikrų dalykų. Lygindamas su tikrove galvoji, kad tai yra nesąmonė ir nežiūri, kad sau nuotaikos nesigadinti.
– Ar visi privatūs detektyvai prieš tai yra dirbę policininkais?
– Dažniausiai taip. Tačiau tokių, kurie Lietuvoje dirba pagal įstatymą, yra gavę leidimą tokias paslauga teikti, yra viso labo 14. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nėra nei vieno pagal įstatymą dirbančio privataus detektyvo.
Kadangi įstatymas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1-osios, viskas, kas buvo iki įstatymo ir kas pagal įstatymą nepraėjo tam tikrų procedūrų, negavo leidimų, nebuvo patikrintas tų asmenų patikimumas, tai jie veikia už įstatymo ribų.
– Ką jums leidžia įstatymas ir ką apriboja?
– Šioje vietoje yra įdomus reglamentavimas. Jeigu mes kalbėtume apie privataus detektyvo pareigas ir atsakomybes, jų yra virš dešimties, o teisių tik keturios.
Žmogui sutikus mums leidžiama jį apklausti. Jeigu jis nesutinka, mes to daryti negalime. Viešoje vietoje mums leidžiama filmuoti, fotografuoti, privačioje teritorijoje tai daryti galime tik su savininko leidimu.
Taip pat turime teisę kreiptis į įstaigas ar organizacijas dėl tam tikrų teisėtų tyrimų, kad gautume kokią nors informaciją, tačiau tai dar nereiškia, kad ji mums bus suteikta. Organizacijos neprivalo to daryti, tačiau mes turime galimybę tokius jų sprendimus apskųsti ir yra buvęs ne vienas atvejis, kai mes laimėjome ir po to jie informaciją privalėjo suteikti.
– Kaip jus rasti?
– Įstatymas numato prievolę, pagal kurią visi privatūs detektyvai privalo turėti iškabą, kad juos matytų, pavyzdžiui, kaip advokatus. Jie turi turėti darbo vietą, apie kurią pranešama policijos departamentui.
– Jūs dirbate komandoje ar po vieną?
– Įstatymas leidžia dirbti ne tik pavieniams privatiems detektyvams, tačiau ir jungtis į grupes. Mūsų privačių detektyvų grupę, esančia Vilniuje, sudaro maždaug pusė visų legaliai dirbančių privačių detektyvų.
– Ar jums leidžiama nešiotis ginklą?
– Ginklus savigynai turime. Visada jo su savimi turėti nereikia, jis sunkus, nepatogu vaikščioti, o ir didelio pavojaus nėra. Didžiausi pavojai atsiranda susidūrus su asmens duomenimis, kai reikia dirbti taip, kad neperžengtum asmens duomenų privatumo ribos.
Įstatymas mums leidžia šiek tiek įsiterpti į žmonių privatumą teisėtai. Pavyzdžiui, tėvai arba globėjai kreipiasi dėl savo vaikų ir prašo patikrinti jų aplinką. Mes naudojame narkotinių medžiagų testus, kurie pagal aplinkoje esamas mikro daleles gali nustatyti, ar aplinkoje yra narkotinių medžiagų likučių.
Jeigu yra, išsiaiškinama, kokios tos medžiagos ir pan. Tai nėra įrodymas, kad vaikas vartoja, bet tai yra požymis, kad jo aplinkoje šių medžiagų yra. Tada galvojame, ką daryti toliau.
– Jūs sekate, ar jų vaikas už kampo nerūko?
– Mes renkame informaciją, ar jis nepateko į blogą kompaniją, ar jo draugai nevartoja narkotikų. Tokiu būdu mes padedame tėvams.
Šiais laikais yra pavojingesnių dalykų, nei rūkymas. Dėl tokių dalykų kreipiamasi ne kasdien, bet, iš esmės, yra atvejų, kai tėvai nežino, kaip jiems sukontroliuoti savo vaiką.
– Dėl ko dažniausiai žmonės jus samdo?
– Į mus kreipiasi įvairūs verslininkai dėl informacinio saugumo versle. Mes tikriname įmonių patalpas, ar nėra neteisėtai įrengtos pasiklausymo priemonės. Suteikiame rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo tokio komercinio šnipinėjimo.
Taip pat verslininkai kreipiasi dėl nesąžiningų darbuotojų, kurie už pinigus perduoda informaciją konkurentams.
Kartais vykdome dingusių žmonių paiešką, atrandame prarastus ryšius tarp žmonių. Yra ir gražių pavyzdžių, kai po 40 metų nesimatymo surandame brolius ir seseris. Policija tokių paslaugų juk neteikia.
– Jūs galite sekti žmogų ir rinkti informaciją apie tai, kur jis lankėsi visą mėnesį?
– Viena iš teisėtų paslaugų yra informacijos rinkimas civilinėms ir baudžiamosioms byloms. Pavyzdžiui, asmuo visuomenėje yra žinomas, kaip geras ir malonus žmogus, tačiau iš tiesų smurtauja prieš savo žmoną, ją kontroliuoja. Tada jo žmona su advokatu kreipiasi į mus, mes jai suteikiame informaciją, kaip apsisaugoti ir surinkti įrodymus, išnuomojame techniką ir parodome, kaip ja naudotis. Ta technika gali būti ir vaizdo kamera meškutyje.
Taip pat neretai kreipiamasi dėl auklių ar namų šeimininkių darbo. Namų savininkai įtaria, kad samdoma auklė netinkamai elgiasi su jų vaikais ir nori tai patikrinti. Taip yra surenkami įrodymai.
Plačiau – radijo laidas „Darbas – ne vilkas“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.