Lietuvoje – bandymai skverbtis į įtariamų asmenų smegenis. Dienraštis „Lietuvos rytas” Nr. 47 (5811)

Nors vadinamąją Kauno pedofilijos bylą Vilniaus prokurorai ištyrė jau prieš kelias savaites, šiomis dienomis įtariamasis Andrius Ūsas vėl tirtas. Šįkart – Lietuvoje dar nauju lygmeninės balso analizės metodu.

Ar tvirkino A. Ūsas mažametę? Pardavinėjo Laimutė Stankūnaitė pedofilams savo dukterį ar ne? Žmogus meluoja ar sako tiesą? Visiškai tikslų atsakymą žino tik vienintelis liudininkas – žmogaus smegenys. Ar įmanoma iš jų ištraukti informaciją?

Kas vyksta žmogaus smegenyse, kai jis tardomas? Net garsiausi pasaulio tyrėjai nepajėgūs to įžvelgti. Smegenų darbą, minčių šuolius, svarstymus, kaip ką nors pameluoti, nuslėpti, bandoma užfiksuoti moderniausiomis technologijomis. Ar jos pajėgios tai padaryti? Lietuvoje tardomas žmogus, jeigu pats sutinka, gali būti patikrinamas poligrafu, populiariai vadinamu melo detektoriumi. Šia aparatūra 2009 metų lapkričio 5 dieną, praėjus mėnesiui po Kauno žudynių, jo paties prašymu buvo tiriamas A.Ūsas. Bet nei prokuratūra, nei pats A. Ūsas tuo metu neprašė patikrinti parodymų daug modernesnėmis technologijomis, pasaulyje jau keičiančiomis nuo 1970 metų naudojamus poligrafus. Tai – lygmeninės balso analizės tyrimas, kuriuo naudojasi Kanados, Australijos, JAV žvalgybos, JAV federalinis tyrimų biuras. Lietuvoje ši moderni technologija dar tik testuojama, bet prieš keletą dienų A. Ūsas buvo ištirtas ir ja.

„Reakcija“ nereiškia melo

Kas yra poligrafas, kas yra lygmeninė balso analizė? Kaip atliekami šie tyrimai ir kokie jų rezultatai? Ar jie gali turėti įtakos teismo sprendimui vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje? A. Ūsą poligrafu tyrė žymiausias Lietuvoje poligrafologas, Vadovybės apsaugos departamento viršininko pavaduotojas Vitas Saldžiūnas. Tyrimo rezultatai kaip visiškai slapta informacija buvo perduota Generalinei prokuratūrai.

– Kas yra tas melo detektorius? Visi apie jį kalba, tačiau mažai žino, – pradedu pokalbį su poligrafologu V. Saldžiūnu.

– Tai tarsi medicinos prietaisas, kuris registruoja žmogaus reakcijas, padidėjusį širdies plakimą, kraujospūdį, prakaitavimą, padažnėjusį kvėpavimą.

– Ar teisinga nuomonė, kad melo detektorius gali tiksliai atsakyti į klausimą – meluoja žmogus ar ne?

– Apie poligrafą prikurta daug legendų. Ir jos klaidina. Joks poligrafas neatsakys, kur melas, o kur tiesa. Poligrafas tik užregistruoja, kaip žmogus reaguoja į vieną ar kitą klausimą.

– Kaip tiriama poligrafu?                

– Atsisėskite štai ant tos kėdės, aš pademonstruosiu. Uždedu jums ant pilvo ir krūtinės du daviklius – jie seks kvėpavimą. Ant pirštų pritvirtinti davikliai rodys prakaitavimo lygį. Dar pamatuosime jūsų kraujo spaudimą ir širdies plakimą. Rezultatai matomi kompiuterio ekrane. Jūs iš pradžių susijaudinote – tai rodo ir aukštyn pašokusi kvėpavimo kreivė. Tai – reakcija į tyrimą.

– Nustebau, kad atsakiusi poligrafui į jūsų klausimą sulaukiau tik tokio jūsų įvertinimo – „reakcija“. Jei pamelavau, tikėjausi ekrane išvysti užrašą „melas“. Ką reiškia tas įvertinimas – „reakcija“? Kad meluoju?

– Jokiu būdu. Tai tik reiškia, kad į vienus klausimus sureagavote, o į kitus – ne. Kodėl? Reikia spręsti ne iš vieno atsakymo.

– Apie A. Ūso poligrafu atliktą tyrimą jūs sakėte negalintis kalbėti. Pacituosiu tik tai, kas jau prasprūdo į viešąją erdvę. Jūs klausėte A.Ūso, kiek mergaičių jis tvirkino, ir nurodėte skaičius – daugiau kaip 10? Daugiau kaip 5? Daugiau kaip 1? Nė vienos? Į visus klausimus A.Ūsas atsakė: „Netvirkinau“. Bet jūsų išvada – „reakcija“ – parašyta tik prie skaičiaus „daugiau kaip 1“. Ką tai reiškia? Kad tvirkino gal dvi? Tad kodėl A.Ūsui atsakius, kad netvirkino nė vienos, jūs poligrafu neužfiksavote jokios „reakcijos“. Vadinasi, jis sakė tiesą – nė vienos? O į skaičių „daugiau kaip 1“ sureagavo tik todėl, kad jam nuolat pateikiamas įtarimas dėl dviejų mergaičių?

– Iš dalies jūs teisi. Kad suprastume tyrimo poligrafu rezultatus, yra parengtos mokslinės metodologijos. Ir reikia būti specialistui. Aš poligrafu nenustatinėjau, melavo A.Ūsas ar ne. Poligrafu tokios išvados nedaromos. Poligrafu galiu tik išsiaiškinti, kokios aplinkybės tiriamajam gali būti žinomos, o ne ką jis žino. Tai – tyrėjų, teismų darbas. Tyrėjams pranešu tik apie reakcijas, o išvadas jie daro patys.

Nemoka perskaityti išvadų

– Lietuvoje tyrimai poligrafu yra reti. Kodėl?

– Stabdys yra Lietuvoje galiojantis Poligrafo naudojimo įstatymas, kuris toks vienintelis pasaulyje. Pavyzdžiui, Amerikoje įstatymas tik apsaugos žmones nuo neteisėto poligrafo panaudojimo įsidarbinant privačiose firmose. Visur kitur jo naudojimas nereglamentuotas. Europos Sąjungos įstatymai leidžia poligrafą naudoti privačiame sektoriuje – detektyvams, įmonėms. Bet Lietuvoje – uždrausta. Lietuvoje poligrafą gali naudoti tik kelios institucijos, tarp jų – Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija. Visur kitur – draudžiama.

– Ar sunku įsigyti poligrafą?

– Nesunku. Už 30-70 tūkst. litų galima atsivežti iš Amerikos, Rusijos, Kinijos. Problema kita – Lietuvoje nėra poligrafologų mokyklos ir nėra kam jų rengti. Nes kam? Kas su poligrafais dirbs, jei jų naudojimas ribojamas?

– Kiek trunka parengti specialistą poligrafologą, ko jie yra mokomi?

– Užauginti gerą specialistą reikia daug laiko. Po kursų jis dar nemokša, gali tik mygtukus spaudyti. Mokymo kursas labai platus, turėtų dėstyti psichologai, teisininkai, medikai. Po to juos kelerius metus turėtų rengti asmeniniai prižiūrėtojai. Aš pats tos profesijos mokausi jau 18 metų.

– Minėjote, jog Lietuvoje yra nedaug poligrafo specialistų. Ar teisėjai, tyrėjai gerai išmano poligrafą, ar jie gali padaryti teisingas išvadas gavę jūsų pateiktas „reakcijas“?

– Šiandien nei policijos tyrėjai, nei prokurorai, nei advokatai, nei teisėjai nieko neišmano apie poligrafą. Na, gal tik keli. Vadinasi, nemoka daryti išvadų. Jie neišmano, kas tai yra, nes nėra to mokomi. Būna kažkokių kursų, kur prabėgomis pasiaiškina, bet nelaiko jokių egzaminų. Aš pats jiems kartais paskaitau paskaitą, kaip suprasti poligrafo rezultatus. Tačiau to nepakanka. Tyrimas poligrafu yra tik 10 procentų darbo, 90 proc. – parengti išvadas.

– Jei poligrafo neišmano net tyrėjai, tai kokia kaimo bobutė ar žurnalistas, kažkaip gavę poligrafu daryto tyrimo įrašą su jūsų įrašytomis pastabomis „reakcija“, gali šaukti: „Žinom, A.Ūsas kaltas!“

– Jokiu būdu. Nebent jie gudresni už mane.

– Ar teismai neprašo jūsų pateikti aiškių išvadų, jei patys nesugeba?

– Iš tiesų kartais teisėjai klausia – kur čia parašyta, ar tiriamasis kaltas, ar ne? Atsakau – o ką veiksite jūs, jei aš parašysiu? Aš negaliu daryti apibendrinimų, nes neturiu nusikaltimo visumos, o tik vieną dalelę – tyrimą poligrafu. Pats vienas jis nieko nereiškia. Prokurorų padarytos išvados, aiškinantis galimą nusikaltimą, yra daug svaresnės.

Nesilaikyta poligrafo įstatymo

– Minėjote, kad tiriant poligrafu labai svarbu sudaryti tinkamus klausimus tiriamajam. Poligrafo įstatymas numato, kad tie klausimai turi būti aptariami su tiriamuoju. A.Ūsas reiškė protestą, kad taip nebuvo padaryta. Ar tai tiesa?

– Klausimus sudarome kartu su tyrėju, prokuroru. Amerikoje tyrėjai 2-3 valandas kalbasi su tiriamuoju, iš to sudaromas klausimynas. Lietuvoje to nėra. Mes tik informuojame žmogų, kaip veikia poligrafas, ir – pirmyn!

– A.Ūsas rado daugiau pažeidimų, apie kuriuos informavo tyrėjus. Įstatymas neleidžia tirti žmogaus, jei jis vartoja psichotropinius vaistus. A.Ūso jūs neperspėjote, o tuo metu jis vartojo stiprius raminamuosius. Taip pat neinformavote jo apie tyrimo rezultatus pažeisdamas Poligrafo naudojimo įstatymą. 

– A. Ūsas sugebėjo atsakinėti į klausimus, nepastebėjau, kad vaistų vartojimas jam būtų trukdęs. O dėl informavimo – aš paprastai nepranešu. Informuoju užsakovą – šiuo atveju prokuratūrą. Ir ką jam būčiau pranešęs – juk poligrafu gavau tik paskiras reakcijas.

– Ar galėtumėte vis dėlto pasakyti, kokią nuomonę susidarėte apie A.Ūsą? Kaltas ar ne?

– Neoficiali, bet objektyviausia mano išvada iš to, ką aš turiu, – darbas dar nebaigtas. Tai normalu. Ne viskas pavyksta iš vieno karto.

Pasirodė naujas metodas

„Niekada neturėjau sekso su Monica Lewinsky“, – prisiekinėjo pasauliui ir kongresmenams tuometis JAV prezidentas Bilas Clintonas. „Be galo myliu savo dukrytę, visada ja rūpinausi ir niekada jos nepaliksiu“, – skamba Laimutės Stankūnaitės žodžiai. „Aš niekada neturėjau artimų santykių su L.Stankūnaite, mes nebuvome su ja meilužiai. Niekada nelaižiau ar kaip kitaip netvirkinau vaikų. Niekada nemačiau nei pornografinių filmų su vaikais, nei tokių nuotraukų“, – A.Ūsas prieš keletą dienų atsakinėjo į tyrimą atliekančios specialistės klausimus. Kas bendra tarp tų trijų žmonių pasakymų? Ogi tai, kad šie žmonės buvo tiriami naujausiomis pasaulyje melo ir tiesos nustatymo technologijomis – lygmenine balso analize. Balso analizės aparatūra Vašingtone rodė – B.Clintonas yra netikslus. Ir sakydamas vardą „Monica“ jaučia didelį pasitenkinimą. Kodėl? Tyrėjai ėmė gilintis – ką prezidentas slepia? Visas pasaulis dabar žino – B.Clintonas manė, kad slėpdamas oralinį seksą apgaus aparatūrą – ji neužfiksuos netiesos.

Abu tiriamieji – atviri

„L.Stankūnaitės žodžius aparatūra tikrino iš švaraus įrašo, padaryto jai duodant interviu televizijos laidoje. A.Ūsas buvo dvi valandas tiriamas lygmenine balso analize tiesioginio pokalbio metu. Tyrimų išvada: abu tirtieji asmenys 100 procentų yra atviri. A.Ūso atsakymuose į tikrai jam sunkius ir nemalonius klausimus neužfiksuota, kad būtų meluojama. Stresas – tipiška reakcija. Bet technologijos ieško netipiškų reakcijų, didelio konflikto, didelės įtampos, fantazavimo, kaltės jausmo, noro įtikinti, susilaikymo kalbėti ta tema. Ieškojome taip pat hipofizės veiklos. Hipofizė – taškas smegenyse, kuris įsijungia, kai žmogus stengiasi apsisaugoti, neišduoti informacijos. Viso to technologijos, analizavus smegenų darbą, neužfiksavo. Vienintelis dalykas, kai buvo užfiksuota, kad A.Ūsas nepasakė visos tiesos, buvo partijos reikalai ir pirmoji šeima. Iškart buvo pateikti papildomi klausimai apie šeimą, kurioje augo du vaikai, nes sistema yra specializuota taip pat tirti ir gydyti pedofiliją. Paaiškėjo, kad tas žmogus neturi ko slėpti. Priešingai, vaikai jam yra atvira tema“, – „Lietuvos rytui“ teigė tyrimą atlikusi ekspertė Laurina Todesaitė, lygmeninės balso analizės technologijų atstovė Baltijos šalyse.

Melo nebuvo užfiksuota

A.Ūsui atliktas tyrimas nebuvo oficialus. Įtariamasis jo pasiprašė pats. Lietuvoje šios technologijos kol kas tik bandomos. Jas turi įsidiegusios kai kurios čia veikiančios užsienio įmonės, jomis naudojasi privatūs detektyvai. „Bet prokuratūrai esu įpareigota pranešti, jei tyrimas būtų atskleidęs, kur A.Ūsas meluoja. Tačiau technologijos melo neužfiksavo“, – teigė ekspertė L.Todesaitė.

Metodas domina kriminalistus

Kas yra toji lygmeninė balso analizė, kaip vyksta tyrimai? Lygmeninės balso analizės išradėjas – Izraelio mokslininkas Amiras Liebermanas. Technologijos 1997 metais buvo sukurtos kaip kovos su terorizmu ir nusikaltimu, narkotikų gabenimu priemonė. Dabar šis metodas pasaulyje ypač plačiai naudojamas tiriant kriminalinius nusikaltimus. „Šiuo metu tai moderniausia XXI amžiaus technologija, pakeičianti tyrimą poligrafu. Šios technologijos apgauti neįmanoma. Poligrafas fiksuoja tiktai žmogaus reakcijas – širdies dūžius, prakaitavimą. O lygmeninė balso analizė atsako į klausimą – kodėl kilo ta reakcija? Žmogus meluoja, slepia, nori apgauti, o gal tik susijaudino išgirdęs klausimus apie tai, dėl ko daug kenčia? Technologijos leido pasiekti anksčiau neįsivaizduojamą dalyką – įsiskverbti į smegenų darbą ir analizuoti, kokiais šuoliais sukasi mintys. Nuslėpti nieko neįmanoma, nes viskas, kas žmogui yra įvykę, užfiksuota jo smegenyse. Smegenys duoda impulsą žmogui kalbėti, o balsas, kaip tarpininkas, parodo, kokios vidinės reakcijos vyksta smegenyse ir ką nuo tyrėjo bandoma nuslėpti“, – „Lietuvos rytui“ tyrimo principus aiškino ekspertė.

– O ką reiškia pats tyrimo būdas – lygmeninė balso analizė? Koks smegenų santykis su balsu?

– Tiesioginis. Viską, ką pasakote, pirma tai pagalvojate. Norint suprasti, kaip smegenys veikia kalbėjimo metu, žmogaus balsas yra išskaidomas į 129 sluoksnius ir pritaikoma 5000 algoritmų kas pusantros sekundės. Technologijos atskleidžia, ką žmogus bando nuslėpti.

– Jei sakysiu, kad jaučiuosi puikiai, bet tik viena žinosiu, kad sergu, tai pamatysite?

– Taip. Jei tarp to, ką sakote ir ką galvojate, yra skirtumas, aš pamatysiu.

– Bet nežinosite, ką slepiu?

– Tada bus pateikta kitų klausimų. Šią vietą imsiu lukštenti kaip svogūną. Kompiuterio ekrane tuoj matysis atsakymų įvertinimai – neatviras, nutyli, abejoja, bando nuslėpti ir panašiai. Vėl bus naujų klausimų. Ir taip einama pirmyn, kol išsiaiškinama.

– Suprantama, kad nusikaltimų tyrėjams lygmenine balso analize gauta informacija yra svarbi pagalbinė priemonė. O gal ir įrodymas?

– Tai yra pagalbinis įrankis, taupantis laiką, greitai atsijojantis žmones. Bet ne įrodymas. Sistema niekada nepakeis tyrėjo.

– Kas Lietuvoje jau naudoja šias moderniąsias technologijas? Ar jos brangios?

– Kaina – apie 40 000 litų. Juk tai tik kompiuteris, mikrofonas ir programos. Naudoja privatūs detektyvai, kai kurios užsienio kompanijos. Licenciją dirbti išduoda gamintojas Izraelyje, po kursų ir išlaikytų egzaminų. Tiktai personalo atrankos kompanijos gali tiesiogiai įsigyti tas technologijas. Ypač plačiai pasaulyje šias technologijas naudoja draudimo kompanijos. Krizės metais žmonės labai linkę sukčiauti, pasisavinti nepriklausančias išmokas. Anglijoje ši sistema įdiegta savivaldybėse ir taikoma testuojant pašalpų prašytojus.

– Ar nebando privatūs asmenys įsigyti šios technologijos? Juk pildosi fantastinės svajonės – jau galima fiksuoti žmogaus smegenų darbą, įspėti jo mintis.

– Vis dar neatsigaunu nuo neseniai patirto vieno asmens, norėjusio privatiems tikslams įsigyti šias technologijas, puolimo. Kai kas įsivaizduoja, kad pasistatys kompiuterį su analizės technologijomis ant stalo ir visai tautai ims rengti linčo teismą. Tai – ne žaislas, o rimtas žvalgybos specialistų, tyrėjų darbo įrankis. Kištis į teisininkų atliekamus tyrimus, nepaskelbus nuosprendžio, negalima. Visi pirkėjai registruojami Izraelio vidaus reikalų ministerijoje, ji išduoda licenciją. Licenciją gali gauti privatūs asmenys, kurie nori apsaugoti savo verslą, savo šeimą. Kad ir nustatytų, kaip auklė prižiūri vaiką, – užbaigė sudėtingą pokalbį ekspertė L.Todesaitė, Izraelyje studijavusi sociologijos, antropologijos ir edukacinius mokslus, bet labiausiai mėgstanti dirbti kriminologijos srityje.

* * *

Tyrimas – tik iš balso

* Lygmeninės balso analizės ekspertė L.Todesaitė sutiko naujuoju metodu ištirti „Lietuvos ryto“ žurnalistę.

* Prie mano kūno nebuvo tvirtinama jokių daviklių. Atsisėdau prie mikrofono, ekspertė įsijungė kompiuterį.

* Iš pradžių paprašė pakalbėti bet ką, kad sistema galėtų atpažinti balsą, nustatyti susijaudinimo lygį.

* Vieną po kito, žiūrėdama į kompiuterio ekraną, ekspertė uždavė keletą klausimų. Apie darbą, šeimą, draugus, atostogas. Atsakiau į juos visai rami, žinodama, kad nė karto nesumelavau.

* Nustebau, kai ekspertė atsuko kompiuterio ekraną į mane. Jame buvo sudėtingos diagramos, o tarp smegenų veiklos įvertinimų – nė vieno „tiesa“!

* Atvirkščiai, daugybė mano atsakymų vietų buvo pažymėtos raidėmis S.O.S. Sistema įvertino ne atsakymus, o fiksavo smegenų veiklą mano atsakymų metu.

* „Kas čia darosi? – užsipuoliau ekspertę. – Juk aš nemelavau!“

* Ekspertė išaiškino užfiksuotą smegenų veiklą. Mano atsakymas, kad „dievinu savo darbą ir nė dienos neišgyvenčiau be darbo“, pasirodo, nėra tiesa.

* „Sistema parodo, kad taip smegenys negalvoja. Matyt, jos žino, kad išgyventume ir dieną, ir dvi, ir gal net savaitę.Jūs galite apgauti savo gerbėjus, bet ne technologijas, fiksuojančias smegenų veiklą“, – iš mano nustebimo juokėsi ekspertė.

* Mano atsakymai į klausimus apie šeimą, artimus žmones, poilsį taip pat rodė neatvirumą ir didelį stresą, nors atsakydama nemelavau.

* Labai nenustebau, nes supratau priežastį. Nuolatinės pastangos kažkiek slėpti asmeninius dalykus yra tapusios žurnalisto profesijos būtinybe.

* Mane nustebino iš pirmo žvilgsnio paprastas tyrimas – nereikia jokių laidų, jokių daviklių.

* „Lygmeninei balso analizei reikalingas tik žmogaus balsas kaip smegenų veiklos išdavikas. Tai nereiškia, kad virpindamas balsą, tyliau ar įtaigiau kalbėdamas apgausi technologijas. Jos fiksuoja tik smegenų veiklą.Žmogus gali būti tiriamas kalbantis su juo telefonu, iš garso įrašo arba tiesiogiai. Analizė parodo, ar žmogus šiuo metu neturi psichologinių, psichikos problemų, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų“, – aiškino ekspertė L.Todesaitė.

* * *

Domina ir privačius seklius

Olegas Rimanas

Privačių detektyvų biuro vadovas

„Savo darbe keletą kartų teko naudotis lygmeninės balso analizės tyrimu. Dažniausiai pagalbos į specialistus kreipiamės tada, kai nėra jokių kitų galimo nusikaltimo įrodymų, įkalčių. Kartais įtariamasis pats sutinka, kad būtų atliekamas testas, bet kartais tenka ekspertams perduoti tik balso įrašą. Lygmeninę balso analizę yra tekę panaudoti tiriant, ar sutuoktinis buvo ištikimas. Sudėtingesnis tyrimas vyko neseniai – bandėme išsiaiškinti, ar iš tiesų vyras ketina susidoroti su žmona. Balso, kuriuo buvo atsakyta į pateiktus klausimus, tyrimas parodė, kad įtariamasis rezgė tolimus ateities planus, kaip atsikratyti sutuoktinės. Gavę mūsų išvadą žmonės patys sprendžia, ką jiems daryti.“

Laima Lavaste