Privatus detektyvas į miegamąjį nesilaužia. Laikraštis „Šiaulių kraštas“

Šiaulietis seklys nė iš tolo nepanašus į seklį iš knygų, kuriose jis — skrybėlėtas akiniuotis su pypke burnoje ir padidinamuoju stiklu rankoje. Bet jo nuotraukos prie šio interviu nėra. Keletą mėnesių veikiančio privačių detektyvų biuro vadovas Aurimas Timofejavas dėl darbo specifikos paprašė jos nespausdinti. Į labiausiai rūpimą klausimą, jis atsako: tai — legalu. Ir patikina, kad žmonių jie neseka, bet renka informaciją.

Tik tai, kas teisėta

— Ar sekti žmogų yra legalu?

— Kas pasakė, kad tai yra daroma? Žmogaus sekimas yra nusikalstama veika.

Nusikaltimas yra ir asmens privataus gyvenimo detalių fiksavimas, pokalbių pasiklausymas, įėjimas į privačias patalpas savininkui neleidus bei savavaliavimas privačioje erdvėje.

Privatus detektyvas — ne teisėsaugos pareigūnas, kuris gavęs teismo sankciją, gali įgauti teisę kištis į privatų žmogaus gyvenimą. Jis dirba pagal bendrąsias žmogaus teises ir pareigas bei pagal įstatymus.

Apie tai, kad beveik prieš du šimtus metų JAV garsus Alanas Pinkertonas ir Prancūzijoje Fransua Vidokas tapo privačios detektyvines veiklos pradininkai, žino visas pasaulis ir tokios paslaugos įvairiose pasaulio šalyse yra teikiamos. Tačiau Lietuvoje į tokias paslaugas kol kas žiūrima atsargiai. Gal metas keisti pažiūras?

Tiesos dėlei, turėčiau pasakyti, kad kartais paslaugas siūlo apsišaukėliai.

— Vadinasi, žodis „seklys“ jums nelabai tinka?

— Yra nemažai situacijų, kai tinkamesnio žodžio ir neatrasi. Kalbu apie paieškas. Turiu klientų, kurie, praradę ryšį su artimaisiais, prašo padėti jį atgaivinti. Žmonės turi teisę žinoti, kur jų artimieji. Arba ieškoma dingusių žmonių. Teisėsauga jų ieškoti privalo, o privatiems detektyvams tokią teisę deleguoja dingusiųjų artimieji. Ieškoti negali uždrausti jokia teisėsaugos institucija. Kartą šiauliečių šeima prašė padėti surasti pradingusį šuniuką. Žmonės turi teisę prašyti pagalbos ir jie už atitinkamą atlygį ja pasinaudojo.

— Tai šių dienų detektyvui šniukštinėjimas svetimas?

— Privatus detektyvas neatlieka ikiteisminių tyrimų (tai — teisėsaugos pareiga), jis neteisia, nekaltina ir nedaro jokių išvadų. Jis teikia mokamą paslaugą — padeda surinkti informaciją. Teisę žinoti turi kiekvienas žmogus, bet ne kiekvienas moka rasti būdą sužinoti. Jei reikia teisinių žinių, žmonės kreipiasi į advokatą, o jei reikalingos praktinės paslaugos — į detektyvą.

Persekiojimo vertė — niekinė

— Ir viena iš tų paslaugų — aiškintis sutuoktinio neištikimybę: sekti nuo taško iki taško, fiksuoti susitikimus, gestus, žvilgsnius…

— Dažni atvejai, kai pirmo susitikimo su detektyvu metu klientas tiesiai šviesiai rėžia: jį (ją) reikia pasekti. Tokių klausiu, ką gali duoti toks sekimas? Na ir kas, kad pasakyčiau, jog vyras (žmona) tą dieną buvo susitikęs ir kalbėjosi su šimtu vyru ir 50-čia moterų. Arba kad tikrai buvo susitikęs su konkrečiu asmeniu. Kas iš to? Patvirtinti, buvo jiedu ten ar ne, galima. Bet kokia iš to nauda? Geriau jau tada žmogui nueiti ir pačiam įsitikinti — bus pigiau ir įtikinamiau. Pasamdytas seklys nežygiuoja iš paskos, kol pričiumpa „kairėje“. Neteisėtu būdu — persekiojimu — surinkti įrodymai yra niekiniai. Ir teisminiame procese jie įtakos neturės. Pagal civilinę teisę duomenis rinkti apie galimą neištikimybę arba aiškintis skyrybų priežastį gali tik antroji pusė. Vadinasi, privatus detektyvas gali patarti, kaip susirinkti neištikimybės įrodymą, galbūt, aprūpinti techninėmis priemonėmis, o atskirais atvejais ir pats padėti surinkti reikiamą informaciją. Šios priemonės nėra slaptos, jų panaudojimas yra teisiškai reglamentuotas. Antai niekas negali uždrausti įrašinėti savus pokalbius. Paties susirinkti duomenys galbūt praverstų teisme, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Saugoti — žmogaus teisė

— Tėvai įtaria, kad su jų mažamečiu vaiku netinkamai elgiasi auklė. Turite būdų, kaip paneigti arba patvirtinti įtarimus?

— Tėvai turi teisę stebėti savo vaiką visą parą ir jį saugoti. Auklės darbo stebėjimą inicijuoja vaiko tėvai. Tai yra ne asmens sekimas, o darbo kontrolė. Techninės galimybės — didžiulės. Gavę medžiagą tėvai gali naudoti kaip tinkami — aiškintis su aukle, kreiptis į teisėsaugą. Medžiaga yra to žmogaus asmeninė nuosavybė.

— Kaip vaikus apsaugoti nuo patyčių, priklausomybių?

— Detektyvas pagalbos besikreipusiems tėvams gali pasiūlyti minikamerą. Užfiksuotas patyčių faktas yra tėvų nuosavybė, medžiagą jie turi teisę pateikti teisėsaugai arba kalbėtis su skriaudikų tėvais. Tėvams prašant, detektyvas gali atlikti narkotikų pėdsakų aptikimo veiksmus. Pakanka, kad tėvai pateiktų kelis nepilnamečio daiktus — sąsiuvinį, kompiuterio klaviatūrą ir panašius. Aerozoliniu testu nustatoma, ar šiuos daiktus čiupinėjęs asmuo turėjo kontaktą su narkotikais. Nebūtinai vartojo, gal tik lietėsi — tai yra įspėjimas tėvams.

— Ar galėtumėte padėti įmonės vadovui, kuris įtaria patalpose esant „blakę“ — pasiklausymo įrangą?

— Pasiklausymas yra nusikalstama veika. Jei toks įrenginys buvo padėtas privačioje erdvėje — kabinete, namuose ar panašioje, vadinasi, pokalbių turiniu suinteresuotas asmuo padarė ir dar vieną nusikaltimą — savavaliavo. Paliktai „blakei“ surasti naudojama atitinkama aparatūra. Šis veiksmas atliekamas fiziškai — atvykstama ir ieškoma. Privatūs detektyvai gali atitinkamu įrenginiu fiksuoti ir vagystės iš patalpų ar automobilių faktą. Sakykime, įmonės vadovas įtaria vairuotojus-ekspeditorius prekių vagystėmis. Vadinasi, stebint aplinką ir veiksmus, įmanoma užfiksuoti. Pabrėžiu, užfiksuoti, bet ne kam nors pareikšti įtarimus ar apkaltinti. Gavęs įrodymą vadovas pats turi teisę apsispręsti, kaip su medžiaga elgtis. Gali būti, jog jis ją padės į stalčių, o gal atleis vagišius.

— Jei pavaldinys užsinorėtų pasidomėti, ką įmonės šeimininkas veikia savo kabinete…

— Tai neįmanoma. Negalima kažkokio darbuotojo prašymu stebėti įmonės savininką. Stebėti galima to žmogaus prašymu, kuris yra šeimininkas, turi teisę saugoti savo turtą ir savo interesą. Paslaugas detektyvai gali atlikti tik paprašius turto savininkui.

— Ar surinkta informacija gali pasitarnauti teisminiuose ginčuose?

— Ir civiliniuose, ir administraciniuose ginčuose kiekvienas žmogus turi teisę rinkti įrodymus savo tiesai. Jei tai atlikti žmogus deleguoja detektyvą, jis tą darbą, įvertinęs galimybes ir galiojančius įstatymus, atlieka. Detektyvas — tarsi informaciją gauti suinteresuoto asmens rankos. Informacija yra perduodama klientui ir virsta tik jo. Iškilus problemai vis dėlto patarčiau pirmiausia kreiptis į advokatą, kuris dažniausiai turi strategiją ir sumanymą, kokių įrodymų reikia siekiant apginti kliento interesus. Jei tai bus padaryta kvalifikuotai bei teisėtai, manau, tokius įrodymus bus galima pateikti ir teismui.

Edita Karklelienė