skip to Main Content
Menu

Privatūs detektyvai: galimybių panaudojimas saugos struktūrose. Žurnalas „Rizikos faktorius“ 2018 m. balandis

Kaip žinia, Europoje ir Lietuvoje vis labiau saugomu tampa asmens privatus gyvenimas, tame tarpe ir vadinamieji asmens duomenys. Privačios saugos struktūros, siekdamos joms keliamų tikslų, dažnai „prisiliečia“ prie asmens privataus gyvenimo, nes renka ir tvarko duomenis apie darbuotojų, klientų ar partnerių elgesį, jų įpročius, jų praeitį ir kt. Tokio pobūdžio informacijos rinkimas yra reglamentuojamas EŽT Konvencijos 8 str. tokiu būdu, kad jos rinkimas gali būti pripažįstamas teisėtu tik jeigu tai tiesiogiai nustatyta šalies įstatyme, be to, valstybės yra įpareigotos imtis veiksmingų priemonių, kad atgrasinti asmenis nuo neteisėto tokios informacijos rinkimo (dėl to, už asmens privataus gyvenimo pažeidimus nustatyta civilinė ir baudžiamoji atsakomybė).

Iki įsigaliojant 2016-01-01 Privačios detektyvinės veiklos įstatymui (toliau- PDVĮ) nebuvo tokio teisės akto, kuris privačiam asmeniui jo teisėtų privačių interesų įgyvendinimui suteiktų teisę rinkti informaciją apie kitą asmenį (išskyrus kai kurias išimtis, pavyzdžiui, draudimo, visuomenės informavimo srityse). Todėl, nukentėjęs asmuo, pavyzdžiui, apvogtasis, pagalbos kreiptis tegalėjo tik į teisėsaugos institucijas. Tiesa, buvo ir dar viena iš esmės teisėta galimybė – tai pačiam atlikti tyrimą savo jėgomis ar pavedus saugos struktūrai, tikintis, kad asmuo, kurio teisės į privatumą pažeistos dėl renkamos apie jį informacijos, nelaikys to savo teisių pažeidimu ir nesiims gynybos priemonių. Manytina, kad būtent šia iš visuomenės tradicijos kylančia tolerancija ir grindžia savo veiklą saugos struktūros, atlikdamos privačius tyrimus.

Įsigaliojus PDVĮ, atsirado galimybė asmenims legaliai surinkti informaciją, reikalingą jų teisėtiems interesams įgyvendinti, tame tarpe-teikti ją teismui ar teisėsaugos institucijoms.

PDVĮ 21 straipsnyje išvardintos privačių detektyvų veikla laikytinos paslaugos: privatūs detektyvai, turi teisę rinkti ir tirti informaciją, reikalingą vertinti asmens patikimumą ar mokumą; ieškoti skolininkų ir jų turto, ieškoti iš kliento pavogto, dingusio, iššvaistyto ar kitokiu būdu prarasto turto, nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, ar ieškoti su turtu susijusios kitos informacijos; rinkti informaciją, reikalingą baudžiamajam procesui, civiliniams, darbo, iš draudimo sutarčių kylantiems ginčams ar administracinės teisenos byloms nagrinėti; užtikrinti kliento paslapčių ir kitokios informacijos apsaugą; rengti konfidencialumo reikalaujančius susitikimus; rinkti duomenis dėl nesąžiningos konkurencijos ar komercinės ūkinės veiklos.

Prieš sudarydamas sutartį su klientu, privatus detektyvas įsitikina ar kliento interesai yra teisėti. Įstatymas įpareigoja privatų detektyvą, renkant informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nepažeisti Privačios detektyvinės veiklos įstatymo reikalavimų (23 str. 2 d. 4 p.), bei, greta kitų, laikytis proporcingumo principo (4 str. 2 d.), suteikiančio teisę konkrečiu atveju jam spręsti ar ginami kliento interesai gali būti pripažįstami svarbesniais nei asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Šis teisinis reguliavimas ir sudaro tą unikalią išimtį iš galiojančio bendro draudimo rinkti bet kokią informaciją apie asmenį, jei nėra tam išties laisva valia jo duoto sutikimo.

Įstatymas nustato privačiam detektyvui visą eilę reikalavimų, kurie naudingi klientui – juo gali būti tik nepriekaištingos reputacijos teisininkas, išlaikęs kvalifikacijos egzaminą; privatus detektyvas savarankiškai renka, fiksuoja ir tiria informaciją (jis neprivalo gauti iš kliento pritarimą kad galėtų atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, jam nebūtina gauti konkrečių nurodymų ką ir kaip užfiksuoti).

Panagrinėkime kelias įmonių saugos struktūrų veiklai svarbias privačių detektyvų paslaugas, susijusias su asmens patikimumo įvertinimu (personalo vadyboje), ar susijusias su incidentų įmonėse tyrimu.

Personalo atrankos metu informacija apie kandidatą gaunama, sąlyginai, trimis būdais: jam viešai ją paskelbus atrankos tikslais (CV); pokalbių ar testų atlikimo metu tikslinant informaciją apie kandidato pasirinkimo motyvus bei savybes, reikalingas darbui tiesiogiai atlikti; papildomai aiškinantis jo kitas asmenines savybes, nuostatas ir patirtį. Žmogiškai galėtų būti suprantama tiek darbdavių, tiek vadinamųjų „atrankistų“ nuostata žinoti apie įdarbinamą žmogų kuo daugiau, remiantis televizijų išgalvota, tačiau neegzistuojančia „teise žinoti“.  Pavyzdžiui, įmonėje, kad pasirinkti  kandidatą į aukštesnes pareigas, asmens buvo paprašoma atsakyti į 180 klausimų, tokių kaip: „kokia Jūsų nuomonė apie darbą, kuriame vyrauja įtampa?“ „pateikite pavyzdį kaip sprendėte konfliktą?“, „kokie Jūsų pomėgiai ir laisvalaikis?“. Tačiau akivaizdu, kad demokratinėje visuomenėje tokio pobūdžio informacija paties asmens tikrai yra laikoma privačia ir ji laisva valia paprastai nėra viešinama, taip pat akivaizdu, kad asmens pomėgiai nėra tiesiogiai susiję su jo būsimu darbu aukštesnėse pareigose, taigi renkama informacija yra perteklinė ir pažeidžia kandidatuojančiojo privatumą. Pavyzdyje matome interesų priešpriešą, kuri teisėje vienareikšmiškai sprendžiama asmens privatumo apsaugos naudai- atrankoje teisėtai galėtų būti naudojamasi tik asmens pateikta informacija apie save ir sprendžiama dėl jo gebėjimo atlikti patį darbą.  Kad gauti apie asmenį kitokios informacijos, įskaitant rekomendacijų iš buvusių bendradarbių, bendramokslių, kaimynų, o taip pat ir teisėtai plačiau klausinėti jo paties, kaip minėta, yra reikalingas tiesiogiai tą leidžianti įstatymas ir šį kriterijų atitinka PDVĮ.  Privatus detektyvas, veikdamas pagal įstatymą, gali teisėtai teikti asmens patikimumo ir mokumo nustatymo paslaugą, tuo tikslu rinkti asmens biografinius duomenis ir kitą informaciją, laikydamasis nustatytų reikalavimų. Skeptikams, kurie sakys, kad problemų nebuvo ir gal jų niekada nebus, reikėtų priminti neseną istoriją, kai praėjus penkeriems metams jauna aktorė apkaltino buvusį režisierių priekabiavimu. Jauna moteris tik vėliau suvokė buvus jos teisių pažeidimą, o naikinantys terminai dėl jos pažeistų teisių gynimo dar nesuėjo, t.y. ji apsisprendė tebegaliojant ieškininės ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Taigi, tai, ką dabartiniai kandidatai, gal būt, laiko įprasta procedūra, vėliau gali tame įžvelgti savo teisių į privatumą pažeidimą ir taikyti teisines gynybos priemones, tame tarpe- reikšti reikalavimus atlyginti neturtines žalą.

Pažymėtina, kad veiksmingos detektyvų paslaugos įmonėms galimos ne tik personalo atrankos srityje, bet ir periodiškai atliekant svarbių asmenų, valdančių jautrią informaciją, patikimumą, kuris, suprantama, gali keistis dėl įvairių žmogiškų aplinkybių- atsiradus skoloms, įklimpus į lošimus, gavus viliojantį konkurento pasiūlymą ir pan. Pavyzdžiui, klientas prarado verslą dėl to, kad jo buvęs ilgametis partneris, maždaug pusmetį perdavinėjo svarbias technologines žinias konkurentui, o vėliau ir pats perėjo pas jį dirbti. Tokių situacijų prevencijai veiksmingai galėtų padėti minėtas asmens patikimumo vertinimas, taip pat ir vienkartinės kitos detektyvo paslaugos- konsultacijos, techninių informacijos nutekėjimo kanalų periodinis patikrinimas.

Reikėtų paminėti ir tai, kad detektyvų plėtojamos iki šiol rinkoje mažiau žinomos, tačiau efektyvios melo atpažinimo technikos (jas, pavyzdžiui, plėtoja ir populiarina Vilniaus privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“) – vadinamą verifikavimą bei, esant reikalui, pasitelkiamos technines melo atpažinimo priemones, leidžiančias atpažinti stresą asmens balse ir atitinkamai jį interpretuoti. Siekiant suprasti streso prigimtį, klausimai asmeniui užduodami kryptingai, kad įsitikinti ar asmuo yra susijęs tiriamu įvykiu. Gauti atsakymai dažnai leidžia teisingiau pasirinkti tolesnio tyrimo kryptį ar priimti sprendimą asmens atžvilgiu tyrimą nutraukti. Tas gali būti taikoma tiek personalo valdymo srityje, tiek tiriant įvairius incidentus.  Pavyzdžiui: kiaulių fermoje aptiktas kiaulių maras ir reikia nustatyti ar prie jo paplitimo nėra prisidėjęs kuris nors iš darbuotojų; nutekinta kosmetologijos klinikos informacija apie  pacientus ir reikia nustatyti ar jos nenutekino kuris nors iš darbuotojų; reikia nustatyti kuris vairuotojas nupylė kurą iš cisternos; kilo abejonių ar darbuotojas neturi sau pasidaręs konfidencialios informacijos kopijos  ir pan.  Žinoma, kad tokiais atvejais tyrimus dažniausiai atlieka policija ir prokuratūra, tačiau šios institucijos nenaudoja (!) paminėtų melo detekcijos priemonių ir taip, autoriaus požiūriu, yra prarandama informacija, kurią galima būtų aptikti, jei į tyrimus būtų įsijungiama laiku ir tinkamai, būtų atliekama vaizdo ar garso fiksacija. Taigi, taikant minėtas melo aptikimo technikas nustatoma kas meluoja (patiria stresą) ir taip atskiriami asmenys, kurie su įvykiu nesusiję, o toliau jau dirbama su tais, kurie galimai yra susiję su įvykiu ir nustatinėjama kurią informaciją asmuo slepia. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo nustatinėjama ar vadybininkas sudarė įmonei nuostolingą sandorį tyčia. Iš ankstesnių darboviečių ir dėl kitos gautos informacijos jį apklausinėjant, asmuo buvo vertinamas iš esmės kaip patikimas ir teikiantis tyrimui reikšmingos informacijos, tačiau tyrimo pabaigoje klientas sutiko pritaikyti verifikavimo technikas ir papildomai buvo patyrinėtas paskutinio vykusio pokalbio vaizdo įrašas. Jo veido mikro išraiškos, gestai ir frazės pakankamai aiškiai rodė, kad darbuotojas nuo ankstesnių tyrėjų kruopščiai slėpė daugelį byloje net ir nereikšmingų dalykų- klaidinančiai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, nutylėjo polinkį į lošimus, vengė nurodyti draugus ir pomėgių ratą ir kt. Todėl buvo padaryti bendra išvada, priešinga pradinei nuostatai – tai asmuo, kuris vengia nuoširdžiai padėti tyrimui, jo parodymais negalima buvo pasitikėti; tyrimas pakrypo kita linkme.

Privačių detektyvų surinkta informacija galėtų būtų pateikta teisme ar ikiteisminio tyrimo byloje, o nustatytos aplinkybės toliau tiriamos pasitelkus ikiteisminio tyrimo ir žvalgybos priemones ar toliau tęsiant privatų tyrimą.

Privatūs detektyvai teikia ir skolininkų bei jų turto paieškos paslaugas. Pažymėtina, kad skolų išieškojimo paslaugas teikia ir įvairios skolų išieškojimo bendrovės, tačiau jų paslaugų teisėtumo riba yra pranešimo apie asmens skolą įteikimas jo paskelbtu ar kreditoriui žinomu adresu.  Jei asmens buvimo vieta ar turimas turtas nežinomas, tai realius paieškos veiksmus teisėtai galėtų atlikti tik privatūs detektyvai- surasti ir apklausti asmenis, apžiūrėti galimas asmens lankymosi ar turto buvimo vietas, ieškoti informacijos apie asmens vartojimą, sudarytus sandorius, stebėti jo skelbimus socialiniuose tinkluose ir kt. Pažymėtina, kad privatūs detektyvai neišieško pačių skolų- suradus skolininką ar jo turtą, taip pat- patikimai įteikus jam procesinius dokumentus, toliau išieškojimas vykdomas įprasta tvarka. Privačių detektyvų veiksmingas ir teisėtas bendradarbiavimas galimas tiek su skolų išieškojimo bendrovėmis, tiek su antstolių kontoroms. Privačių detektyvų veiklos veiksmingumą galėtų patvirtinti duomenys apie paslaugų rinką Lenkijoje- turimais 2010 m duomenimis, 500 veikiančių privačių detektyvų per metus padėjo išieškoti apie 4 mlrd. Eur skolų; palyginimui, saugos tarnybos (turinčios 200 tūkst. darbuotojų) suteikė paslaugų už 6 mlrd. Eur.

Taigi, saugos tarnybų sąlyčio su privačiais detektyvais pagrindinis privalumas yra veiklos rezultato teisėtumas ir sąlyginis jos efektyvumas tose srityse, kur būtina gauti naujos informacijos apie asmenį ir ją realizuoti. Tai leidžia taip pat pradėti geriau valdyti rizikas, kurios atsiranda verslo subjektams dėl naujo asmens duomenų apsaugos reglamento (2016/679) įsigaliojimo, nustatančio be kita ko ir milžiniškas baudas už asmens duomenų tvarkymo reikalavimų pažeidimus.

Kitą vertus, negalima nepastebėti, kad privačių detektyvų paslaugų rinka tebėra inertiška ir klientai dažnai tebeieško „tradicinių“ detektyvų paslaugų. Dėl to vis dar galima rasti ir pasiūlymų „suteikti konfidencialias paslaugas“, kai kada siūloma „profesionalaus stebėjimo“ paslauga ar atvirai – „partnerio sekimas“. Tikėtina, kad dėl demokratinių pokyčių visuomenėje ar pasikeitusio teisėsaugos institucijų požiūrio, šis „tradicinis“ rinkos segmentas trauksis, o privačių detektyvų teisėtų paslaugų rinkos dalis didės, kaip didės ir jos efektyvumas bei klientui teikiama reali nauda.

 

Autorius: Romualdas Zaleckis,

Vilniaus privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“

 

Back To Top