skip to Main Content
Menu

Privačių detektyvų veikla sprendžiant asmens duomenų apsaugos iššūkius

Neužilgo įsigaliosiantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugai suteikia dar didesnį prioritetą lyginant su kitomis saugotinomis vertybėmis, todėl dažnai nėra paprasta nustatyti kaip gyventojai ar verslas galėtų teisėtai įgyvendinti savo teisėtus interesus.

Tokie interesai atsiranda įvairiose srityse, pavyzdžiui: darbdavys siekia įvertinti pasirinkto kandidato patikimumą; kreditorius siekia įsitikinti asmens mokumu; reikia išklausinėti ką asmuo žino apie tą ar kitą įvykį, kai to reikia teisminiam ar neteisminiam ginčo nagrinėjimui ir pan. Visais šiais atvejais gaunama ir tvarkoma informacija yra susijusi su asmens privačiu gyvenimu, o dalis jos yra dar yra ir asmens duomenys, taigi, jos gavimas ir tvarkymas gali riboti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Reikia pripažinti, kad mūsų visuomenė dar yra pakanti asmens privatumo pažeidinėjimams, todėl minėtus duomenis nevaržomai renka paslaugas šioje srityje teikiančios personalo atrankos agentūros, vidaus tyrimus atliekantys įmonių saugos padaliniai, ar suinteresuoti asmenys patys ieško ir apklausia įvykio liudininkus ir pan. Kai kada klaidingai manoma, kad šią veiklą pateisina teisės principas „kas nedraudžiama, tas leidžiama“ arba pasiteisinama, kad to tiesiog reikia verslui. Iš tiesų, kad asmuo teisėtai galėtų rinkti informaciją apie kitą asmenį, t.y. kad būtų galima teisėtai riboti jo teisę į privatumą, turi būti tenkinamas trijų pakopų testas, suformuotas EŽTT praktikos: 1) teisė asmeniui rinkti tokią informaciją turi būti tiesiogiai nustatyta įstatyme; 2) įsikišimu į kito asmens privatų gyvenimą siekiama bent vieno iš EŽTK 8 straipsnyje nustatytų tikslų, pavyzdžiui- apginti kitų žmonių teises ir laisves; 3) informacijos gavimas ir su tuo susijęs asmens privatumo ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

Teisę riboti asmens teises neabejotinai turi valstybės institucijos, veikiančios pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, tačiau kaip yra su privačiais paslaugų teikėjais?

Plačiau aptarkime privačių detektyvų veiklos reguliavimą, nors kai kurie duomenų rinkimo atvejai įstatymais leidžiami ir kitiems ūkio subjektams. Taip, draudikai turi teisę reikalauti duomenų iš asmenų, turinčių informacijos apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes; kredito įmonės turi teisę gauti informaciją iš jungtinių skolininkų duomenų valdytojų apie esamus skolininkus, tikslu įvertinti subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą; advokatai turi teisę kreiptis raštu į asmenis ir iš jų gauti informaciją, kuri reikalinga teisinėms paslaugoms teikti; antstoliai turi teisę gauti iš asmenų duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti; galop, kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo saviraiškos teisę gali laisvai rinkti informaciją jei tai daroma tuo tikslu, kad paskelbti ją viešai tais atvejais, kai tai susiję su viešaisiais asmenimis, kai fiksuojamas teisės pažeidimas arba kai tam yra asmens sutikimas. Kaip matome, įstatymuose įtvirtinta atskirų subjektų teisė kreiptis ir gauti informaciją iš kito asmens yra saistoma iš esmės išankstiniu jų žinojimu apie kitą asmenį ir jo tokios informacijos turėjimą; arba tas įstatymu leidžiama kai siekiama išimtinai saviraiškos tikslų (žiniasklaidos srityje).

Nuo 2016 metų galiojantis LR Privačios detektyvinės veiklos įstatymas (PDVĮ) sudaro galimybę teisėtą interesą turintiems asmenims gauti reikalingą informaciją apie kitus asmenis pasitelkiant specialius subjektus- privačius detektyvus. PDVĮ 21 straipsnyje pateiktas baigtinis privačių detektyvų paslaugų sąrašas, tarp kurių yra ir šios: skolininkų ir jų turto paieška; asmens patikimumo ir mokumo įvertinimas; duomenų dėl nesąžiningos konkurencijos ar komercinės ūkinės veiklos rinkimas; iš kliento pavogto, dingusio, iššvaistyto ar kitu būdu prarasto turto ar kitokios informacijos apie jį paieška; duomenų apie paties kliento kilmę, giminystės ryšius ir kitų duomenų apie jį rinkimas. Beįsigaliojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas verčia šiose srityse dirbančius ūkio subjektus peržiūrėti kylančias rizikas ir numatyti būdus jas suvaldyti. Vienas iš tokių būdų yra struktūrizuoti įmonių paslaugas, įtraukiant privačius detektyvus informacijos gavimui įstatymo jiems nustatytose veiklos srityse.

Privačia detektyvine veikla, be kitų sąlygų, pripažįstama tik tokia veikla, kuri skirta padėti asmenims teisėtai ginti jų teises ir laisves bei įgyvendinti teisėtus (PDVĮ 2 straipsnio 6 dalis), taigi, privatus detektyvas, rengdamasis teikti privačios paslaugas, privalo įsitikint ar kliento interesai gali būti ginami teisės. Vėliau, teikdamas paslaugas, privatus detektyvas, greta kitų principų, privalo vadovautis ir proporcingumo principu (PDVĮ 4 straipsnio 2 dalis); o rinkdamas informaciją apie asmens privatų gyvenimą, privatus detektyvas privalo nepažeisti šio įstatymo reikalavimų (PDVĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pagal veiklos teisinio reguliavimo detalumą, privačių detektyvų veikla priskirtina vadinamajam griežtai reguliuojamų veiklų sąrašui. Iš to matyti, kad privačios detektyvinės veiklos reglamentavimas atitinka minėto trijų pakopų testo sąlygas ir privačių detektyvų paslaugų gavimas gali būti vienas iš tinkamų būdų, kai reikia spręsti kylančius asmens duomenų ir asmens privatumo apsaugos iššūkius, susijusius su atvejais, kai asmens teisei į privatumą kyla ribojimo grėsmė. Manytina, kad aukščiau aprašytoms personalo atrankos procedūroms, įvairių incidentų tyrimui ir reikalingos informacijos gavimui privačių detektyvų pasitelkimas mažintų galimas žmogaus teisių pažeidimo rizikas. Prisiminus paskutinius viešai nuskambėjusius seksualinio priekabiavimo atvejus, matyti, kad kai kada asmenys savo teisių pažeidimus nusprendžia pradėti ginti praėjusius kad ir keleriems metams, kai visuomenė tampa tam labiau nepakanti, atitinkamai, ateityje yra tikėtini ginčai dėl dabar kai kada daromų asmens privatumo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimų.

Pabaigai reikėtų pažymėti, Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymas yra sėkmingo srities teisinio reglamentavimo pavyzdys, nes jame išvengta absoliutaus draudimo pažeisti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą (kaip kad yra daugelyje kitų šalių) ir yra įtvirtintas, pavadinkime, lankstus požiūris, suponuojantis galimybę teikiant paslaugas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, tame tarpe, į kliento interesų teisėtumą bei taikytų priemonių proporcingumą.

www.infolex.lt

2018.04.19 , Vilniaus privačių detektyvų grupė “Rimanas ir partneriai” partneris Romualdas Zaleckis

Back To Top