2024-01-13 21:00 / šaltinis: tv3.lt / aut. Toma Andrulytė
Dingus žmogui, artimieji ieško įvairiausių būdų jį surasti. Kai kurie pagalbos kreipiasi ne tik į policiją, bet ir privačius detektyvus. Buvęs kriminalistas, Vilniaus privačios detektyvų grupės įkūrėjas Olegas Rimanas per visą savo karjerą dirbo su įvairiais žmonių dingimo atvejais. Jis pasidalijo, nuo ko prasideda asmens paieška ir kokių pliusų bei minusų lyginant su policija turi detektyvai.
Anot O. Rimano, gyventojai į privačius detektyvus dažniausiai kreipiasi tada, kai nutrūksta ryšys su kitu žmogumi, pavyzdžiui, giminaičiu. Vieną tokį atvejį O. Rimano privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“ tiria ir dabar.
„Motina vieniša, vienas sūnus mirė, o kitas prieš dešimtmetį išvyko į JAV. Iš pradžių jie palaikė ryšį, o dabar viskas nutrūko. Kadangi kreipimasis į policiją nieko nedavė, moteris kreipėsi į mus. Mes apie pusmetį to vyro bandome ieškoti per savo partnerius (turime gana platų privačių tyrėjų tinklą, esame pasaulinio lygio organizacijos World Association of Detectives nariai). Ieškome to vyro, yra „kabliukų“, bet kol kas nesėkmingai“, – pasakoja O. Rimanas.
„Jaunas žmogus jau nori leisti laiką kitur, ne namuose, tada tėvai nerimauja. Vėliau, kai paklausiame tėvų, ar tai pirmas kartas, sako, ne – antras, trečias…“ – priduria privatus detektyvas.
Padėjo ieškoti 15-mečio Mykolo.
Kartais dėl dingusio asmens į privačius detektyvus žmonės kreipiasi paraleliai su policija. Vienas iš pavyzdžių – 15-mečio Mykolo dingimas.
„Praėjus tam tikram laikui berniukas nebuvo rastas, jo tėvai kreipėsi į mus. Vienas mano kolega bandė padėti papildomais veiksmais, kadangi neturime tiek techninių galimybių, kiek policija, bet turime kitus būdus. Mano kolega bandė tikrinti tam tikras versijas, prie kurių, tėvų manymu, nepriėjo teisėsauga arba kažkas dėl tam tikrų priežasčių nebuvo iki galo ištirta. Deja, kaip žinome, Mykolas buvo rastas upėje“, – prisimena O. Rimanas.
Tiesa, pagrobimo atvejų šiais laikais būna nedaug. Pasak O. Rimano, anksčiau tokie nusikaltimai būdavo dažnesni. „Tada buvo prastesnė ir ekonominė, ir psichologinė-moralinė situacija, ir nusikalstamumo daugiau. Dabar, galima sakyti, tai šiek tiek sukontroliuota“, – pažymi 16 metų privačiu detektyvu dirbantis pašnekovas.
Pirmas žingsnis – sužinoti kuo daugiau detalių.
Rimanas sako, kad pirmas ir svarbiausias žingsnis pradedant paiešką – sužinoti kuo daugiau detalių apie situaciją ir dingusį žmogų. Dėl to privačių detektyvų komanda visuomet siūlo skirti laiko ir atvykti gyvai pasikalbėti apie problemą.
„Kartais žmogus kreipiasi telefonu ar elektroniniu paštu ir klausia: gal galime neatvažiuoti, gal galime nuotoliu pabendrauti? Tikrai ne – norime išgirsti kiekvieną smulkmeną. Kai kada žmogus sako: aš žinau tik tiek. Na, ne, jeigu su juo pakalbėsime, tikrai ištrauksime kažką, apie ką jis užmiršo, smulkmeną, į kurią neatkreipė dėmesio“, – pažymi O. Rimanas.
Mat praleidus nors menkiausią detalę, tyrimas gali nepavykti arba klostytis ne taip, kaip galėtų. O. Rimanas prisimena atvejį, kai vienas vaikinas perdozavo narkotikų. Jaunuolio pasigedusi šeima jam neprisiskambino, nors ryšys veikė. Paaiškėjo, kad vaikino telefonas visą laiką skambėjo jo kišenėje, bet jis pats buvo jau be gyvybės ženklų. Šis įvykis parodė, kaip svarbu specialistams sakyti viską – net pačias nemaloniausias detales.
„Jeigu artimieji nepasakys, kad žmogus turėdavo problemų su narkotikais ar kažkada juos bandė vartoti, šios versijos ir nežinosi. Todėl tam, kuris į mus kreipiasi, sakome artimiesiems: atėjote kaip į bažnyčią išpažinties – jeigu kreipėtės pagalbos, sakykite viską“, – primena O. Rimanas.
Kartais gali daugiau nei policija.
Kartais privatūs detektyvai tiria istorijas, apie kurias nežino policija. Vis dėlto privačių tyrėjų darbo pobūdis ir galimybės skiriasi. Anot O. Rimano, didžiausi privačių detektyvų pliusai – patirtis, galimybė įsigilinti į problemą ir priimti ją kaip asmeninę.
„Mūsų patirtis didžiulė, nes dabar teisėsaugoje ne tiek daug patyrusių darbuotojų, ypač dėl įvairių reformų. Mes turime patirties dirbant teisėsaugoje, taip pat gyvenimiškos patirties kaip privatūs detektyvai. Kitas pliusas – galime skirti tiek laiko, kiek reikia. Kadangi dirbame darbą, už kurį moka klientas, galime jį pasirinkti. Teisėsaugoje neretai būna konvejeris: registruoja pareiškimą, padeda jį į stalčių, registruoja antrą – deda į kitą stalčių. Užsiima registravimais, o konkrečių veiksmų nedaro“, – sako Vilniaus privačios detektyvų grupės įkūrėjas.
Vis tik, lyginant su teisėsauga, privatūs detektyvai neturi tiek daug įrankių. „Minusai, kad neturime tokių techninių galimybių. Taip pat dėl gana griežtos asmens duomenų apsaugos neturime prieigos prie kai kurių duomenų bazių (sveikatos, teistumo, narkologijos ir kt.). Teisėsauga tai gali gauti vieno mygtuko paspaudimu“, – paaiškina pašnekovas.
Be to, privačius tyrėjus kiek pristabdo nedidelis jų skaičius. O. Rimano vadovaujamoje grupėje „Rimanas ir partneriai“ dirba penki detektyvai. Jie vykdo veiklą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau neturi galimybės veikti tokiu plačiu spinduliu kaip pareigūnai.
„Mums gali padėti kiti mūsų pagalbininkai, bet jie nėra mūsų darbuotojai, o policija yra kiekviename rajone“, – pažymi O. Rimanas.
Detektyvai, jei reikia, bendradarbiauja su psichologais, teismo medicinos ekspertais ir kitais specialistais.
Gauna keistų užklausų
Rimanui per savo karjerą teko ne kartą susidurti su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis. Tiesa, dažniausiai tai būna ne pagrobėjai ar dingusieji, o besikreipiantys pagalbos. Tokiam žmogui atvykus į pokalbį, detektyvai netrunka pastebėti jo manieras, bendravimo stilių, išvaizdą, leidžiančius suprasti, kad asmeniui greičiausiai reikia ne tyrėjų, o psichologų pagalbos.
Anot O. Rimano, tokie klientai dažnai kreipiasi su nepagrįstai įtarimais, neva juos kažkas seka, drumsčia ramybę, bando sutrikdyti sveikatą ar kitaip pakenkti.
„Žmogui rodosi, kad kažkas paskui jį važinėja, kad kaimynai seka, kad leidžia dujas, spindulius ir t. t.“, – sako privatus detektyvas.
Anot O. Rimano, tokie žmonės neretai būna vieniši, tai gali būti ir vyrai, ir moterys. Dažnai jie nepripažįsta sau, kad serga, nors jiems tikrai būtinas gydymas.
Todėl kartais detektyvams tenka netikėtų užduočių. O. Rimanas prisimena atvejį, kai privatūs detektyvai padėjo žmogui vien tam, kad šis nusiramintų.
„Žmogus vyniojosi į plėvelę, kad jam nespinduliuotų kažkokios blogos jėgos. Sutikus kartu gyvenantiems šeimos nariams, darėme patalpos tikrinimą. Sutarėme, kad galbūt tai padės kaip psichologinė priemonė: mes patikrinsime ir taip žmogų nuraminsime“, – pasakoja pašnekovas.
Policija patvirtino – devynmetė buvo pagrobta: nusikaltėlis viską kruopščiai suplanavo
Antradienį apie 23 val. rasta dvi paras ieškota 9-metė kaunietė. Policija naujienų portalui tv3.lt patvirtino apie sulaikytą mergaitės pagrobėją (g. 1981 m.). Per specialiąją spaudos konferenciją generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė, kad vyras šiam nusikaltimui buvo pasiruošęs – garažas, kuriame buvo rasta mergaitė, pritaikytas įkaito laikymui.
Požėla patvirtino, kad sulaikytas įtariamasis nėra mergaitės pažįstamas ar artimas asmuo.
Pasak jo, specialioje mergaitės išlaisvinimo operacijoje dalyvavo „Aras“ pareigūnai
„Aras“ dalyvavo finalinėje stadijoje. Mes nuoširdžiai tikėjome, kad mums turi pavykti. Tikėjome ne tik kaip policijos pareigūnai, bet kaip ir tėvai. Sėkmę lėmė teisingai pasitelkta strategija ir taktika, kryptys.
<…> Ir tikrai per pakankamai trumpą laiką pavyko ištirti pakankamai kvalifikuotą nusikaltimą. Matyt, dar apie jį kalbėsime ateityje dar nemažai“, – nurodė jis.
Požėlos tvirtinimu, mergaitė rasta „sąlyginai netoli nuo pagrobimo vietos – apie pusantro kilometro“ nuo Chemijos g. – garažų masyve Technikos g.
Jis taip pat užsiminė, kad pagrobėjas viską kruopščiai suplanavo – garažas buvo tam specialiai paruoštas.
„Tikrai nebuvo paprasta rasti šitą vietą. Sėkmę lėmė turbūt ir suderinamumas mūsų techninių priemonių, nuojauta ir pareigūnų patirtis“, – patvirtino jis.
„Prieš asmenį buvo panaudoti antrankiai, mergaitė buvo kartu. Tai nebuvo paprasta operacija, nes turėjome informaciją apie tai, kad asmuo gali būti ginkluotas“, – nurodė jis.
Pažymėtina, kad minėtasis ginklas pas pagrobėją rastas nebuvo.