Lietuvos teisėsauga patyrė visišką fiasko. Informacinis portalas VALSTIETIS.LT

Šiandien į paskutinę kelionę išlydimas Drąsius Kedys, kurio kūnas lygiai prieš savaitę surastas Kauno marių pakrantėje, Šlienavos apylinkėse.

D. Kedžio artimieji netiki ekspertų išvadomis, kad velionio mirtis nesmurtinė. Buvęs Policijos departamento darbuotojas VL tvirtino, kad leidusi šiam žmogui mirti teisėsauga patyrė visišką fiasko.

Mirtis smurtinė?

Vakar Garliavoje pašarvotas Drąsius Kedys, kurio kūną Kauno morge atpažino jo artimieji. Kniūbsčiomis netoli vandens gulintį velionį aptiko marių pakrantes tvarkę akcijos „Darom“ dalyviai. Šalia velionio rastas pistoletas „Baikal Iž 79-8“, kuriuo, kaip paaiškėjo, buvo nušauti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir buvusios D.Kedžio sugyventinės Laimos Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Ant ginklo rasti D.Kedžio DNR pėdsakai.

D. Kedžio kraujyje ekspertai aptiko 3,7 promilės alkoholio ir patvirtino, kad velionis mirė užspringęs savo skrandžio turiniu. Specialistai dar aiškinsis, ar velionis nebuvo nunuodytas, bet D. Kedžio artimieji neabejoja, kad jo mirtis buvo smurtinė. Vakar velionio motina Laimutė ir tėvas Vytautas Antanas Kedžiai nesulaikė ašarų ir kartojo, kad jų sūnus buvo nužudytas. „Kaklas nusėtas mėlynėmis, visas sudaužytas“, – prie karsto raudojo L.Kedienė. Velionio artimųjų teigimu, dar morge ant velionio veido buvo matyti kraujo žymių.

Slapstėsi Lietuvoje

D. Kedžio kūnas aptiktas netoli sodų bendrijos, kurioje gyvena jo dėdė Teisutis Markauskas. Tai pareigūnams leido įtarti, kad pastaruoju metu bėglys slapstėsi Lietuvoje ir galbūt palaikė ryšius su artimaisiais. Tačiau D. Kedžio artimieji tai griežtai neigia. Kad D. Kedys galėjo būti nužudytas ir atvežtas arba atplukdytas valtimi ir išmestas ant kranto negyvas, neabejojo daugelis Šlienavos apylinkėse sutiktų gyventojų.

Artimiausiu D. Kedžio draugu ir asmens sargybiniu save laikęs 48 metų Albertas Žilius šią savaitę buvo sulaikytas įtarus bendrininkavimu nužudant Kauno teisėją ir V. Naruševičienę. Ir nors A. Žiliui pareikšti tokie įtarimai, areštinėje jis praleido vos dvi dienas. Kad vyriškis menkai prisidėjo prie dvigubos žmogžudystės ar visai neprisidėjo, rodo tai, kad pareigūnai net neprašė teismo jį suimti. A.Žilius sulaikytas, kai per Graikiją grįžo iš Ispanijos, kurioje, kaip tvirtina, uždarbiavo.

Teisėsauga supuvusi

Aukštas pareigas einantis policijos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, tvirtino, kad teisėsauga ką tik patyrė visišką fiasko: „Nušalinčiau visą Kauno kriminalinę paiešką. Ir ne todėl, kad visa teisėsauga korumpuota, o todėl, kad „išpuvusį“ Kedžio kūną susirado morge ir atpažino jo artimieji. Nejaugi pareigūnai nežinojo elementaraus pirmame kurse teisės studentams dėstomo dalyko? Ekspertas per valandą iš įvykio vietos gali duoti atsakymą, ar pirštų atspaudai, jei jie išlikę, atitinka bent vieno ieškomo ar dingusio žmogaus pirštų atspaudus. O D. Kedys buvo ieškomiausias Lietuvos žmogus.

Nejaugi policija neturėjo jo pirštų atspaudų pavyzdžių, nebuvo su kuo palyginti? Kol bėglys nebuvo surastas, apie kiekvieną neatpažintą lavoną turėjo būti galvojama, kad tai Kedys. Kitas dalykas – kelis mėnesius vykdyta bėglio paieška. Susidaro įspūdis, kad paiešką vykdė ryšių su visuomene specialistai, o ne pareigūnai. Kiek kartų viešai skelbta, kad bėglys „slapstosi netoliese“, Rusijoje, paskui Anglijoje. Pranešta, kad ieškos Ispanijoje. Ši byla – didžiausias teisėsaugos fiasko, kokį tik galima įsivaizduoti. Jau vien todėl, kad leista D.Kedžiui numirti ar žūti. Dabar jis amžinai liks didvyrio-kovotojo simbolis.“

Bylos tyrimas pasunkėjo

Laikinai einantis pareigas generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas tvirtino, kad teisėsaugininkai buvo suinteresuoti D. Kedį surasti gyvą, ir pripažino, kad „dabar bus sunkiau tirti dvigubos žmogžudystės bylą“. Šią bylą į savo rankas Generalinė prokuratūra iš Kauno apygardos prokuratūros perims artimiausiu metu. Bylą ketinama sujungti su D. Kedžio mirties aplinkybių tyrimu. Generalinės prokuratūros teigimu, jau aiškinamasi, ar Kauno pareigūnai tinkamai vykdė D. Kedžio paiešką. Be to, pasiūlyta nušalinti nuo pareigų Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį.

Kraupios latviškos paralelės

Lygiai prieš dešimt metų Latvijoje įvykusio ir aukščiausius šios šalies valdžios sluoksnius palietusio pedofilijos skandalo gijos driekėsi ir į Lietuvą. Tiesa, gavę žinių iš Latvijos teisėsaugos apie pedofilija įtariamus asmenis, mūsų teisėsaugininkai atsisakė jas tirti, nes tai esą „liečia elitą“. Latvijos teisininkų draugijos prezidiumo narys Rihardas Bunka VL papasakojo apie keletą neįtikėtinų lietuviško ir latviško pedofilijos skandalo sutapimų. J. Furmanavičius yra pirmas nužudytas Lietuvos teisėjas, o Latvijoje analogiška lemtis ištiko Rygos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos pirmininką Janį Laukrozę.

Rihardas Bunka: „Latvijoje didelis pedofilijos skandalas kilo, kai parlamento deputatas, buvęs vidaus reikalų ministras Janis Adamsonas viešai įvardijo, neva su pedofilija susiję buvęs premjeras Andris Škelė, buvęs Škelės ministrų kabineto teisingumo ministras Valdis Birkavas ir mokesčių inspekcijos viršininkas Andrejus Sončikas. J. Adamsonas už šių pavardžių pagarsinimą buvo apkaltintas šmeižtu, ir teismas iš jo priteisė 50 minimalių atlyginimų sumą (minimalus atlyginimas Latvijoje tuo metu siekė 80 latų).

Tačiau J.Adamsonas vėliau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir bylą laimėjo. Netrukus A.Škelės ministrų kabinetas griuvo, bet už grotų nukeliavo tik trys ar keturi su pedofilija susiję ir įtakos visuomenėje neturėję asmenys, kurie greitai išėjo į laisvę. Netrukus po to prie miesto centre esančių savo namų, vos išėjęs pro arką į gatvę, buvo nušautas J.Laukrozė. Sutapimas ar ne, bet tai įvyko po pedofilijos skandalo.

Nors buvo sudarytas žudiko fotorobotas, nusikaltėlis iki šiol nenustatytas. J.Laukrozė garsėjo kaip nepaperkamas teisėjas ir tyrė ypač svarbias, visuomenėje rezonanso sulaukusias bylas“. Nors J.Laukrozė pats netyrė pedofilijos skandalo, nuo jo priklausė, kuriam teisėjui kokia byla atiteks, be to, J.Laukrozė galėjo žinoti pedofilijos bylos detalių. Jo mirties galėjo geisti (kaip J. Furmanavičiaus atveju – „daktarų“ grupuotė) ir garsiausi Latvijos nusikaltėliai.

Tą dieną, kai buvo nužudytas J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė, žudikas ar žudikai tyčia prie velionės kūno paliko D.Kedžiui priklausantį šaunamąjį ginklą, iš kurio tą dieną šaudyta nebuvo. Panašiai pasielgė J.Laukrozės žudikas. Latvijos teisėjas buvo septyniais šūviais nušautas iš savadarbio automato. Vienas šūvių buvo kontrolinis. Prie latvių teisėjo kūno paliktas pistoletas su duslintuvu, iš kurio taip pat tą dieną nebuvo iššauta.

Kauno pedofilijos byla pateikia daugiau klausimų nei atsakymų, ir nežinia, ar į juos visus kada nors bus atsakyta.

Privačių detektyvų biuro vadovas ekskomisaras Olegas Rimanas tvirtino, kad pedofilija įvairiuose, taip pat ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose egzistavo nuo senų laikų ir niekur nedingo iki šių dienų. Tačiau teigti, kad taip buvo ir D.Kedžio dukters atveju, jis negalįs. O.Rimanas tvirtino kalbėjęsis su žmonėmis iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kurie privačiame pokalbyje prisipažino patiriantys apmaudą, kad iš surinktų įrodymų vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą nebegalima.

Daiva Norkienė