Įstatymo ir nori, ir bijo. Dienraštis „Verslo žinios“ Nr. 93
Vos kelios Lietuvoje privačių detektyvų paslaugas teikiančios įmonės netrukus gali sulaukti jų veiklą reglamentuosiančio įstatymo. Verslas nuogąstauja, kad dalis detektyvų trauksis į šešėlį, dalis gali iš viso netekti teisės dirbti.
Jei Seimas iki kadencijos pabaigos suspės priimti Privačios detektyvinės veiklos įstatymą, tai bus pirmasis šalyje teisės aktas, apibrėžiantis privačias detektyvų paslaugas teikiantį verslą. Įstatymo projekte numatyta griežtesnės asmenų, dirbančių tokį darbą, kontrolė. Pavyzdžiui, pagal naujus reikalavimus visi detektyvai privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, puikiai mokėti lietuvių kalbą, jų reputacija taip pat turės būti nepriekaištinga. Jiems teks išlaikyti privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą ir gauti licenciją. Privati detektyvinė veikla turės būti apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, minimali vieno draudžiamojo įvykio draudimo suma negalėtų būti mažesnė negu 750 bazinių socialinių išmokų (97.500 Lt).
Įstatymas – kelioms įmonėms?
Įstatymo projektą rengiančios darbo grupės vadovas, Seimo narys Arvydas Anušauskas negalėjo pasakyti, kiek šalyje yra privačia seklių veikla užsiimančių įmonių. Olegas Rimanas, UAB „Privačių detektyvų biuras“ vadovas, sako skaičiavęs tokio pobūdžio įmones – esą jų yra 15–20. Panašius skaičius nurodė ir p. Rimano kolegos. Tiesa, šiuo atveju kalbama apie legaliai dirbančius detektyvus.
Įstatymo projektą detektyvų ir saugos bendrovės vertina nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, sveikintina, jog apskritai prabilta apie šią veiklą, iš kitos – įstatymo projektui trūksta aiškumo. Nors, kaip ir įprasta, įstatymo taikymą tikrovėje vėliau reglamentuos įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, tačiau įmonės norėtų iš anksto žinoti, pavyzdžiui, tai, kokia institucija detektyvui išduos licenciją, kaip ji bus suteikiama ir pan.
„Mūsų įmonėje visi darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau yra dirbę policijoje ar panašiose sferose, darbą išmano. Tačiau gali būti, kad kai kuriems asmenims teks palikti darbą dėl įstatyme numatomų ribojimų. Svarbu apibrėžti, kam įstatymas bus taikomas, o kam ne. Kol kas aš jokio aiškumo nematau. Įžiūriu daug skubos ir noro įstatymą priimti iki kadencijos pabaigos. Tačiau trūkumų dar yra daug“, – dėsto p. Rimanas.
Alius Sadeckas, UAB „Ekskomisarų biuras“ prezidentas, mano, kad privačia tokio pobūdžio veika užsiima vos 10 įmonių. Jų bendra metinė apyvarta galėtų siekti iki 1 mln. Lt.
„Ar verta švaistyti energiją kuriant įstatymą tokiam mažam rinkos segmentui? Juk yra pakankamai norminių aktų, vienaip ar kitaip reguliuojančių šią sritį, pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymas, piliečių laisvės ir teisės surašytos Konstitucijoje. Veiklos ir licencijų kontrolei reikalingi valstybės ištekliai, ar ji jų turi? Ar įstatymo administravimo sąnaudos nebus kelis kartus didesnės už šios rinkos dalyvių mokamus mokesčius? Ar nebus taip, kad šį įstatymą priėmus pasidarys neaišku, ar priskirti, pavyzdžiui, skolų išieškojimo ar kreditingumo informacijos rinkimo įmones prie detektyvinės veiklos?“ – klausimus žeria p. Sadeckas.
Paslaugos brangs
Anot jo, įstatymas gali paskatinti ir nelegalią veiklą, mat išlikusių versle įmonių paslaugos greičiausiai pabrangs. Tačiau, sako p. Sadeckas, yra ir teigiamų įstatymo aspektų.
„Įmonės su veiklos licencija turės daugiau sąnaudų ir jų paslaugos bus brangesnės nei „gatvės seklio“. Tačiau bus mažiau spekuliacijų, ar detektyvinė veikla legali, ar ne, mat šiandien vadovaujamasi nuostata, jog galima tai, kas neuždrausta. Manau, kad šios rinkos dalyviai vadovaudamiesi būtent šiuo motyvu siekia priimti detektyvinę veiklą reglamentuojantį įstatymą“, – įstatymo pliusus vardijo pašnekovas.
Arūnas Gatelis, detektyvų biuro „Rožinė pantera“ vadovas, svarsto, kad mažesnės įmonės iki šiol nesidrausdavo, tad įstatymo projekte numatoma civilinės atsakomybės draudimo prievolė pareikalaus papildomų lėšų. Šiuo metu toli gražu ne kiekvienas detektyvų biuras gali pasigirti atliekamu 100.000 Lt.
„Jau susitaikiau su mintimi, kad reikės sumokėti už draudimą. Mūsų įmonė šiuo metu nėra apsidraudusi tokio dydžio suma, tačiau trauktis iš rinkos neketiname, tad drausimės. Žinoma, finansinių nuostolių dėl to patirsime, tačiau tvarkai paklusime“, – dėsto A. Gatelis.
Savo ruožtu p. Anušauskas tikisi, kad teisės aktais valstybei pavyks labiau reguliuoti iki šiol pagal savo taisykles veikusį verslą.
„Iš esmės itin didelių pokyčių gali ir nebūti. Tiesiog įstatymas reikalingas, kad šioje sferoje nebūtų vietos sukčiauti, pažeisti žmonių teises. Reikia tiksliai apibrėžti, ką privatūs detektyvai turi teisę daryti, kokie asmenys gali užsiimti šia veikla“, – aiškina parlamentaras.
Matas Miknevičius