Tyla – gera byla, arba diagnozė: „manęs klausosi“. Lietuvos elito žurnalas „FORTUNA privata“

Lietuvoje veikiančioje vienoje tarptautinėje bendrovėje einant pokalbio pas vadovą, buvau paprašyta išjungti telefoną arba iki susitikimo pabaigos palikti jį sekretorei. Pasirodo, tai – ne žioplumo prevencija, jei telefonas netikėtai suskambėtų interviu metu. O vardan saugumo, idant mūsų pokalbio niekas negalėtų pasiklausyti. Šiek tiek primena filmus apie slaptuosius agentus? O gal kiek paranojišką požiūrį į pasaulį?

„Esame klausomi ir stebimi“, – paaiškino jau minėtas verslininkas. Sunku nesutikti, juk mus filmuoja bankuose, degalinėse, parduotuvėse, visai neseniai ir miesto gatvėse pradėta įrenginėti vaizdą įrašanti aparatūrą. Tad kodėl negalėtų klausytis milijoninius pelnus kasmet uždirbančios įmonės darbuotojų, o juo labiau jos vadovo? Tokius įtarimus sustiprina ir per paskutinius kelerius metus viešai skelbtos kai kurių verslininkų ir politikų telefoninių pokalbių išklotinės. Galiausiai, visi gyventojai identifikuoti: yra asmens kodas, pasai, kiti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Šie duomenys prieinami ne tik valstybės institucijoms, bet ir įmonėms, kurioms savo duomenis pateikia patys gyventojai (pvz., sudarinėdami sutartis). Tačiau kalbėti pasiklausymo ir stebėjimo tema, panašu, daugeliui itin sunku. Verslo atstovai už suteiktą informaciją pageidavo išlikti anonimai arba į klausimus atsakinėjo „sausu“ biurokratiniu stiliumi.

Apsaugos priemonės

Pasakojimai apie telefonų pokalbių pasiklausymą bei biuruose įrengtas „blakes“ kartais primena legendas apie šnipų gyvenimą. Tačiau kalbinti specialistai tikina, kad visa tai egzistuoja ir veikia. Beje, „agentų žaisliukai“ (montuojami mikrofonai, mini vaizdo kameros, davikliai, jutikliai ir pan.) visai nesunkiai ir gan pigiai prieinami interneto specializuotose parduotuvėse. Detektyvų biuro atstovai sako ne kartą gavę įmonių vadovų prašymų už nemažą atlygį iššniukštinėti konkurentų paslaptis. „Tačiau mes tokiais dalykais neužsiimamę ir panašių pasiūlymų iš karto atsisakome. Dažniausiai tai susiję su „nešvariais“ pinigais. Sekti žmones įstatymai leidžia tik valstybės specialiosioms tarnyboms“, – tikina privatus sekliai.

Mobilieji telefonai, pasak verslininkų, tėra tik viena iš galimų priemonių pasiklausyti pokalbio. Anot žinovų, įtaisyti telefone mikroschemą, kaupiančią ir perduodančią duomenis – vieni juokai. „Galima pakeisti telefoną tokiu pačiu modeliu su jau įmontuotu mikroskopiniu diktofonu arba mikrofonu. Tai gali vykti ir jums nežinant. Pavyzdžiui, paliekant telefoną taisykloje, automobilyje, gaunant dovanų ir panašiai“, – teigia profesionalai. Gal ir teisingai elgiasi tie, kurie prieš svarbų pokalbį išima mobilaus telefonų baterijas, kuriuose kaip įtariama galėtų būti paslėptas pasiklausymo mechanizmas, ar telefonus palieka už kelių sienų. Tačiau šio reikalo žinovai tvirtina, jog telefono išrinkimas dalimis ar sienos nebūtinai apsaugo pokalbį nuo svetimų ausų. Vadinamąsias blakes galima įmontuoti beveik visose įmanomose vietose. Olegas Rimanas, UAB „Privačių detektyvų biuras“ direktorius, kriminalinių nusikaltimų tyrimų srityje dirbęs dvidešimt šešerius metus, sako, kad šalia naujų sekimo technologijų visuomet sukuriamos ir jas identifikuojančios. „Pavyzdžiui, yra speciali technika, kuri padedanustatyti kurioje biuro, pastato vietoje yra „blakė“. Jos ieškoti padeda ir elementari logika bei patirtis, – sako buvęs kriminalinių nusikaltimų tyrėjas. – Norint išvengti nereikalingų nemalonumų, prieš įsikuriant naujame biure, pravartu pasidomėti, iš ko perimamos patalpos. Gal buvę šeimininkai yra žinomi teisėsaugos ar nusikalstamo pasaulio atstovams? Tokiu atveju tikimybė, kad ten gali būti užsilikusi kokia nors „blakė“, daug didesnė“. Patalpų apžiūrą geriausia atlikti, kada jose nėra nereikalingų daiktų, o geriausia, kada jos tuščios. Tokia profesionalų apžiūra kainuoja nuo pusantro tūkstančio litų.

Tačiau, pabrėžia specialistai, nėra garantijos, kad ir ėmusis apsaugos priemonių bus visiškai apsisaugota. Niekas nėra apsaugotas nuo informacijos „nutekėjimo“, ypač, kai duomenimis „pasidalina“ darbuotojai ar posėdžiavę kiti išverstakailiai saviškiai. Galima naudotis ir tradicinėmis apsaugos priemonėmis: kruopščiai tikrinti visus einančius į svarbų posėdį ar tiesiog visų be išimties paprašyti palikti ar išardyti elektroninius daiktus už posėdžio kambario durų. Detektyvai už tam tikrą mokestį (nuo trijų tūkstančių litų) gali pasirūpinti ir galimų informacijos nutekėjimo kanalų „perdengimu“ svarbaus verslo pasitarimo metu.

Tai ne paranoja

Specialistai tikina, kad atsargumas gėdos nedaro, todėl naudoti bent minimalias saugumo priemones yra būtina: „Tai nėra paranoja, tai tiesiog tam tikros instrukcijos. Verslo atstovai, kurie galėtų būti stebimi arba jau yra sekami, dažniausiai žino, kad tai vyksta“.

„Ir Lietuvos saugume yra ir gerų žmonių“, – juokauja jie. Bet patikimiausias būdas apsisaugoti nuo pasiklausymų, sako, nešnekėti to, kas gali pakenkti arba gali būti panaudota prieš jūsų verslą ar prieš jus.

Geriausiai pasiklausymą apsunkina koks nors garsinis fonas, pavyzdžiui, muzika. Arba susitikimai neįprastuose vietose. Bet tie, kam reikia, su „ mikro ir nano“ naujausiomis technologijomis tikrai ras būdų, kaip išgirsti reikalingą medžiagą, nuvilia specialistai. Olegas Rimanas ramina, kad tarnybos, galinčios vykdyti klausimąsi, griežtai laikosi įstatymų. Jei manote, kad ant jūsų griežiamas Temidės dantis, turite atitikti kelis kriterijus. Remiantis LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BKP) 154 straipsniu, pasiklausymas galimas, kai „yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą“. Be to, prieš pasiklausant reikia gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Tik tuomet galima bus sekti ir rinkti duomenis beveik pusę metų, o išskirtiniais atvejais – iki devynių mėnesių.

Jei mobilusis pradėjo šnypšt, aidėti, o sujungimo signalas trunka ilgiau nei paprastai, šie požymiai tikrai nereiškia, kad telefono klausomasi- tikina visi be išimties pašnekovai. „Jei tai specialistų darbas – nei pastebėsite, nei išgirsite, kaip tai daroma“, – „ramina“ jie.

„Visi saugūs“

Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiančias įmonės sudaryti sąlygas klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, taip pat daryti jų įrašus ar kontroliuoti kitą perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.

Kaip būti tikram, kad sukaupti duomenys niekada nebus panaudoti prieš konkretų asmenį ar jo verslą? Juk jei saugume yra „gerų žmonių“, gal atsiras dar „geresnių“, kurie už tam tikrą mokestį pokalbius perduos tretiems asmenims? O jei asmuo, kurio buvo klausyta, patirs nuostolių ar kitaip nukentės? Kas už tai atsakys? Gal operatorius? Pasirodo, tai – opi tema ir patiems ryšio tiekėjams.

UAB „Omnitel“ ryšių su visuomene skyrius į „Fortūna privata“ pateiktus klausimus atsakė: „Įmonė daro viską, kad užtikrintų tinklo saugumą, ir galimybę klausytis pokalbių, perduodamų mūsų tinkle, sudaro tik tam leidimą turinčioms teisėsaugos institucijoms“. Vartotojams kilus įtarimų dėl pokalbių klausymosi, UAB „Omnitel“ atstovai pataria kreiptis į teisėsaugos institucijas. Panašus atsakymas atėjo ir iš „Teo LT“ atstovų. Žodžiu, visi „esame saugūs“.

Psichiatrų kasdienybė

Jausmą „mane persekioja“ psichiatrai klasifikuoja į dvi rūšis – sveiką ir liguistą. Kaip aiškina psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, sovietmečiu slapstytis ir jaustis persekiojamam buvo beveik norma. Tai, galima teigti, buvo sveika persekiojimo baimė. Situacija pablogėja, kai žmogus įsivaizduoja, kad jį seka ar klausosi, nors iš tikrųjų sekimo ir nėra. Kuo tiksliau ir aiškiau toks asmuo supranta, kad jis persekiojamas ir jo klausomasi, tuo sunkesnė diagnozė, teigia gydytojas. „Taip nutinka todėl, kad žmogus įsivaizduoja, jog yra geriausias iš geriausiųjų ir jį persekioja konkurentai. Arba kad jis blogiausias ir jį persekioja priešai“, – tvirtina gydytojas.

Blogiau būna tada, kai jis sugeba įtikinti ir kitus, kad visi yra sekami. Tada ligonio paranoja užkrečia ir kitus.Toks elgesys ir paranojiškas mąstymas yra psichiatrų kasdienybė, sako medikas.

„Ką galima pasakyti apie įmonėsdirektorių, kuris eina klausti burtininkės, kokia jo finansinė padėtis? Tokių atvejų Lietuvoje jau pasitaikė, maža to, tas verslininkas tiki, ką ji jam paburia, – šypsosi E.Laurinaitis. – Kai rimtas, išsilavinęs žmogus ima aiškinti, jog visas jį supantis pasaulis yra sąmokslo rezultatas ar kad viską žemėje kontroliuoja žydai, tai klausantis tokių žmonių darosi keista ir nejauku“. Tačiau psichoterapeutas pažymi, kad paranoja netrukdo vystytis intelektui. „Gali būti tarptautinės kompanijos vadovas, kurti genialias verslo schemas ir jas įgyvendinti. Bet kartu gali būti ir paranojiku. Vienas kitam tai niekaip nemaišo“, – teigia medikas.

Ilgaliežuvis ir daug pliurpiantis nusikaltėlis – tikra dovana specialiosioms tarnyboms. Kaip apsaugoti pokalbį nuo svetimų ausų? Prisiminti senas tiesas („Žodis – ne žvirblis…“) ir prieš pradedant kalbėti gerai pasverti kiekvieną sakinį.